„Būna visaip, – klausimas šiek tiek sutrikdė Vilniaus kavos festivalyje kovo 24-ąją viešėjusią kėdainiškius Ievą ir jos bičiulį Oskarą. – Jei kavą geriame namuose, tuomet – iš keramikinių puodelių. Jei mieste, tuomet iš vienkartinių. Dažniausiai perkame ją išsinešti, o įpročio nešiotis savo puodelį vis dar neturime“.
Pasak Ievos, kava yra lyg ritualas, tad kartais per dieną jai mergina išleidžia ir 6 eurus, – maždaug tiek Kėdainių kavinėse kainuoja trys puodeliai balintos – latte arba capuccino kavos.
„Žinoma, sukirba sąžinės priekaištai dėl to, kad vienkartinis puodelis kaskart atsiduria šiukšliadėžėje. Reikėtų ryžtis ir pakeisti įprotį – nešiotis jį savo“, – prisipažino Ieva.
Surinko vienkartinius puodelis
40 mln. vienkartinių kavos puodelių. Tiek jų per metus atgula Lietuvos sąvartynuose.
O juk jie nėra dalijami nemokamai. Jų gamybos bei sutvarkymo sąnaudos jau būna įskaičiuotos į verdamos kavos kainą ir sudaro maždaug apie 12-15 euro centų.
Tačiau šiuo metu dar nėra galimybių puodeliams atskirai surūšiuoti. Išgėrę kava žmonės juos išmeta arba į šiukšliadėžes kavinėse bei degalinėse, arba gatvėje. Atliekos iš jų nugabenamos į mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius, kur yra surūšiuojamos.
Visa bėda, kad vienkartinių puodelių, kaip ir kitų kombinuotų pakuočių, pavyzdžiui, tetra-pak perdirbimas yra brangus. Nes brangi yra technologija, kuri naudojama plastiko plėvelei nuo popieriaus atskirti. O to nepadarius, ši tara negali būti panaudota energijai gaminti – negali būti deginama.
Situacija šiek tiek keičiasi į gera. Pernai veiklą pradėjo Švenčionių rajone, Pabradėje įkurta kombinuotų pakuočių perdirbimo gamykla.
„Dar tik įsibėgėjame. Baigiame rengti būtiną dokumentaciją, o gamybos tėra bandomosios partijos“, – sakė bendrovės „Polymer Recycling“ vadovas Dainius Sakalauskas.
Jo teigimu, iš kombinuotųjų pakuočių įmonėje bus gaminamos statybinės, garso izoliacijai skirtos plokštės. Per metus įmonė planuoja perdirbti iki 5 tūkst. tonų nepavojingų atliekų.
Tačiau tam, kad joje būtų perdirbama kuo daugiau vienkartinių puodelių, reikia sukurti ir tinkamą jų surinkimo modelį.
„Mums reikia žaliavos, kuri jau būtų surūšiuota. Patys to negalime padaryti.
Taigi ir antrinės atliekos, suvežtos iš kavos festivalio – ne kokios. Jo lankytojai į kavos puodeliams skirtas dėžės primetė visokių šiukšlių. Užrašo nepakako tam, kad jie rūšiuotų.
Tai liudija, kad ateityje ir tinklų, ir pavienėse kavinėse turi atsirasti puodeliams surinkti skirti modeliai. Kita vertus Lietuvoje geriausiai veikia užstato sistema, tad ir apie ją verta pagalvoti“, – svarstė D. Sakalauskas.
Prikaupė daug taros
„Žinojome, kad įmonė „Polymer Recycling“ pradeda veiklą. Todėl ir prašėme jos pagalbos per kavos festivalį – priimti bei perdirbti sukauptus vienkartinius kavos puodelius.
Nes tai renginys, kuriame kavos ragaujama daug, bet po truputį. Todėl prireikia labai daug puodelių“, – sakė „Vilnius Coffee Festival“ ekologijos projekto sumanytoja Dovilė Baltrukėnienė.
Ji viliasi, kad geri pavyzdžiai užkrečia.
„Juk atvėrėme bendradarbiavimo galimybę visoms tinklinėms kavinėms, nes jose puodelių susikaupia daugiausiai. Tereikia noro“, – teigė Dovilė.
O kaip ji kavą geria pati? „Jei tai darau mieste – imu vienkartinį puodelį, jei darbe – tik iš keramikinio. Ir pirštu grūmoju kolegoms, jei pamatau, kad jie darbe sriubčioja kavą iš „popieriaus“, – patikino.
Iš kavos tirščių – elektra
O kur kavos tirščius padeda, pavyzdžiui, kavos platintojai?
„Išbarstau ant augalų. Rododendrams tai labai gera trąša“, – patikino akciją surengusios kavos tiekimo įmonės direktorius Mindaugas Čalka.
Taigi kavos verslo dalyviai yra tie žmonės, kurie gali keisti ne tik kavos virimo tradicijas, bet skleisti ir ekologijai palankias idėjas. Tokių sumanymų jau atsiranda.
„Jei tik žmonės nieko nekeis, kavamedžių plantacijos ims nykti. Šie augalai labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Paskaičiuota, kad dėl klimato kaitos per tris dešimtmečius kavos derlius gali susitraukti per pusę. Ir tai neišvengiamai dar smarkiau išpūs kavos kainas“, – sakė M.Čalka.
Todėl kavos skrudintojai imasi įvairių aplinkosaugos projektų. Ne šiaip sau atsirado ir sumanymas perdirbti kavos tirščius.
„Suomijoje tai jau daroma seniai. Bet Lietuvoje tokios tradicijos dar nėra – esame pirmieji. Pernai įžiebėme Kaune Kalėdų eglę, kuriai energija buvo tiekiama iš biojėgainėse perdirbtų kavos tirščių.
Dabar gi kavos tirščius rinkome per tris dienas trukusį kavos festivalį, ir jie išgabenti perdirbti į biojėgainę.
Juntame, kad šis sumanymas patrauklus ir klientams, ir konkurentams, ir įmonėms, kurios turi sąsajų su kava“, – kalbėjo M.Čalka.
Yra paskaičiuota, kad per kovo 23-25 dienomis vykusį Vilniaus kavos festivalį buvo sunaudota tiek elektros energijos, kiek biojegainėje jos bus pagaminta iš kavos tirščių.
„Šiam festivaliui apšviesti pakako tiek elektros energijos, kiek jos pagaminama iš 10 tonų kavos tirščių. Pradėjome juos kaupti iš anksto – mūsų verslo partneriai juos surinko iš kavą užsakančių įmonių bei kavinių, o baigėme – per festivalį.
Ši idėja sparčiai plinta. Manau, kad neilgai trukus kiekviename biurų pastate atsiras kavos tirščiams surinkti skirti konteineriai“, – svarstė M.Čalka.
Per festivalį sukaupti kavos tirščiai energijos gamybai bus sunaudoti įmonės „Modus Group“ biojėgainėje. Joje perdirbta biomasė yra kaupiama, o vėliau sunaudojama žemės ūkyje kaip gera organinė trąša.
Taigi tokiu būdu kavamedžio subrandintos pupelės, panaudotos kavos gėrimui, taip pat gali būti perdirbtos ir panaudotos augalams patręšti.
Šiuo metu kavos tirščius kaip biokurą savo jėgainėse supanaudoja tik įmonė „Modus Group“. Jos veikla yra įvairiapusė, tad šiai įmonei priklausančiuose verslo centruose yra surenkama gana daug kavos tirščių.
Pavyzdžiui, vien per šių metų vasarį iš „Modus Group“ valdomų verslo centrų Vilniuje jų buvo sukaupta ir perdirbta 6,4 tonos.
Keletas keistų skaičių
Vidutiniškai 4 žmonių šeima per mėnesį sunaudoja 150–200 kW elektros energijos. Tokiam kiekiui energijos pagaminti reikėtų apie 300 kg kavos tirščių.
Iš 230 gramų – maždaug 23 puodelių kavos tirščių, pagaminus energiją, galima užvirti litrą vandens virdulyje.
Festivalio metu veikę kavos aparatai per valandą sunaudodavo 4,5 kW elektros, kuriai pagaminti pakanka 9 kilogramų kavos tirščių.
Perdirbus 1 toną kavos tirščių pagaminama 500 kWh elektros energijos. Tiek jos pakanka, kad BMWi3 elektromobilis įveiktų 2900 kilometrų.
Vos 4 puodelių kavos tirščių užtenka pakrauti telefono bateriją. Festivalio lankytojai galėjo tai padaryti menų „Lofte“, kur buvo įrengtas „Energijos medis“ su spintelėmis telefonams pakrauti.
