Vieniems galbūt per brangūs greitai suyrantys šunų išmatoms skirti maišeliai, kiti pakeliui neranda specialių šioms atliekoms skirtų šiukšliadėžių. Tačiau specialistai ramina – šunų krūveles rinkti galima ir į paprastus maišelius, o juos išmesti – į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius.
Taisyklių nepaisantiems gyvūnų augintojams gresia baudos, pavyzdžiui, Vilniuje už paliktą šuns krūvelę gali tekti susimokėti iki 230 eurų.
Mažesniuose miestuose rinkti krūveles gėda
Edukuoti keturkojų šeimininkus imamasi įvairiomis priemonėmis – organizuojami seminarai, paskaitos. „Šunų augintojų elgesys gerėja. Be abejo, norėtųsi, kad viskas judėtų sparčiau, tačiau būkime pakantesni. Tai juk nieko nekainuoja! Pamatėme kaimyną, nesurenkantį savo augintinio „gėrybių“, pasidžiaukime gražiu jo augintiniu, ramiai pasiūlykime maišelį – gal žmogus pamiršo. Geras žodis veikia geriau nei baudos ar riksmai”, – įsitikinusi Lietuvos kinologų draugijos (LKD) atstovė Aurelija Staskevičienė.
Ji pridūrė, kad ypač daug apie aplinkos švarą ir šeimininkų pareigas yra pasakojama vaikams. Pasak A.Staskevičienės, auga nauja šunų augintojų karta, kuriai nėra gėda rinkti augintinio išmatas, jie taip pat supranta, kad švara garantuoja žmonių ir jų augintinių sveikatą. Tiesa, mažesniuose miestuose situacija kiek kitokia.
„Kai miesto vaikams rodome šunų reikmenis ir tarp jų būna maišeliai išmatoms surinkti, jie žino ir visada paaiškina, kodėl tai reikia daryti. Mažesniuose miesteliuose vaikai sutrinka, pradeda spėlioti ir net susigėsta išgirdę, kad, eidami į lauką su savo augintiniu, turi pasiimti maišelį ir surinkti išmatas”, – sakė A. Staskevičienė.
Vilniečiams nemokamai dalins maišelius
Siekdami paskatinti gyventojus būti pilietiškais ir labiau rūpintis savo aplinka, Vilniaus savivaldybės specialistai šį pavasarį žada atidžiau stebėti gyvūnų augintojus, o netvarkingus drausminti. Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, jo kolegos kartu su policijos pareigūnais vilniečiams nemokamai dalins ir specialius dėklus su ekologiškais maišeliais gyvūnų išmatoms surinkti. Pernai miestiečiams buvo išdalinta daugiau nei 700 maišelių, šiemet žadama dvigubai daugiau.
Geriausia, jeigu tokie maišeliai atsiduria specialiose gyvūnų išmatoms skirtose šiukšliadėžėse. Vilniuje tokių yra po maždaug 6 kiekvienoje seniūnijoje, kituose miestuose jų dar mažiau.
Šuns išmatos gali keliauti ir į bendrą šiukšliadėžę
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Agniaus Rudmino, mesti šunų krūveles atskirai yra rekomenduojama dėl to, kad nebūtų užterštos į mišrių atliekų konteinerius patenkančios antrinės žaliavos, kurios dar gali būti išrūšiuojamos ir perdirbamos.
Tačiau jei specialios dėžutės netoliese nėra – nė bėda. Maišelis su šuns krūvele gali keliauti į bet kurią šiukšliadėžę.
„Sprendžiant šunų ekskrementų tvarkymo klausimus buvo diskutuota su Europos Komisijos specialistais. Šunų ekskrementai sukelia teršimo, šiukšlinimo problemų, tačiau dėl nedidelio susidarančio šių atliekų kiekio jų poveikis aplinkai nėra žymus. Todėl, nežiūrint į Europos Komisijos nustatytas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, šunų ekskrementai gali būti priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose”, – teigė A. Rudminas.
LKD atstovė A. Staskevičienė pridūrė, kad labiausiai tvarkytis įkvepia aplinkinių pavyzdys: „Pasivaikščiokite Druskininkuose, Anykščiuose ir kituose gražiuose mūsų miestuose – jokių krūvelių, o žmonių, atvykusių su augintiniais, gausu. Jeigu aplinka išpuoselėta, negali „apsikiaulinti“. O jeigu daugiaaukščių kieme voliojasi seni baldai ir televizoriai, sunku piktintis, kai ten „įsikomponuoja“ šunų išmatų krūvelės…”.
