Jie sudaro daugiau nei 70 proc. žemės paviršiaus. Vandenynuose gyvena apie 230 tūkst. pažįstamų ir dar daugiau kaip 2 mln. neatpažintų gyvybės rūšių.
Pusę žmogaus kvėpavimui būtinio deguonies kiekio pagamina jūros dumbliai ir vandenynų fitoplanktonas ir tai tik kelios priežastys, kodėl žmonija privalo rūpintis šia nuostabia gamtos dovana.
Deja, situacija šiandien – priešinga. Net 40 proc. pasaulio vandenynų yra neigiamai paveikti žmogaus veiklos, tokios kaip žvejyba, pakrančių plėtra, laivybos keliama tarša. Tad ką daryti, kad ši statistika pasikeistų?
Galimybių yra daug ir įvairių! Pradedant nuo naudojamos elektros kiekio mažinimo iki tokių iniciatyvų kaip „Oceana“ ar net specialių batų pirkimo. Yra paprastų būdų, kurie gali padėti gelbėjant vandenynus.
Verta taupyti elektrą
Anglies dioksidas, susidaręs deginant iškastinį kurą, kelia rūgšties kiekį vandenynuose ir skatina tam tikrų gyvybės formų, pavyzdžiui, koralų, nykimą.
To išvengti galima labai paprastai – mažinant naudojamos elektros kiekį: dažniau važiuoti dviračiu, vaikščioti ar naudotis viešuoju transportu, rinktis aukštos kokybės elektros prietaisus ir visuomet jų nenaudojant – išjungti, pakeisti lemputes į fluorescencines ir pan. Tai tik keli maži pakeitimai, kurie gali išgelbėti nykstančias rūšis.
Plastiko salos
Į vandenynus patenkantys plastiko gaminiai yra dažna jūros gyvūnų žūties priežastis. Skaičiuojama, kad 100 tūkst. gyvūnų ir beveik 1 mln. paukščių nugaišta dėl plūduriuojančių plastiko gaminių, kurie vandenynų gyventojams primena maistą.
To išvengti galima naudojant pakartotino naudojimo vandens buteliukus, medžiaginius apsipirkimo maišelius ir tiesiog perdirbamo plastiko gaminius.
Tvarios jūrų gėrybės
Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, trys ketvirtadaliai pasaulio žuvininkystės rinkos šiuo metu yra pernelyg išnaudota, visiškai išnaudota, išeikvota arba pamažu atsigauna nuo pernelyg intensyvaus naudojimo.
Todėl perkant jūrų gėrybes labai svarbu atkreipti dėmesį, ar prekiautojai tausoja vandenyną, jų produkcija turi būti pažymėta „tvariai sugautų“, „tvariai išaugintų“ ir pan. ženklais.
Veiksmingi sumanymai
Šiuo metu didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, turinti 550 tūkst. narių ir virtualių aktyvistų daugiau nei 200 pasaulio šalių, yra „Oceana“.
Įsteigta dar 2001 m. ši organizacija padėjo apsaugoti 9 mln. kv. km vandenynų ir įgyvendino beveik 200 sėkmingų kampanijų.
Prie šios sumanymo galima prisidėti įvairiais būdais: aukojant pinigus, prisijungiant prie bendruomenės vykdomų projektų arba įsigyjant prekės ženklo „Toms“ specialios kolekcijos batus, kurie papuošti „Oceana“ simboliais – banginiais.
Vandenynui draugiški produktai
Pravartu vengti aplinkai kenksmingų ir netvarių gaminių. Pavyzdžiui, perkant kosmetiką visada patikrinti, ar sudėtyje nėra ryklių skvaleno, įsigyjant papuošalus atsižvelgti, ar jie nėra pagaminti iš vėžlių kiauto, koralų ir pan.
Šie produktai prisideda prie natūralios ekosistemos ardymo ir yra tiesiogiai susiję su nelegalia žvejyba.
Natūralios trąšos
Naudojamų trąšų perteklius anksčiau ar vėliau pasiekia vandenynus. Šis perteklius sukuria vadinamąsias „negyvąsias zonas“, kur susidaro itin mažas deguonies kiekis ir žuvys, krevetės bei kiti smulkūs gyvūnai turi migruoti.
Persikėlus į kitas zonas jiems sunku adaptuotis, todėl naudojant trąšas pravartu vadovautis taisykle – daugiau nėra geriau ar tiesiog rinktis natūralias trąšas.
Paplūdimiai be šiukšlių
Didžioji dalis šiukšlių, tarp jų ir plastiko gaminių, patenka į vandenynus iš paplūdimių. Kadangi kiekvienais metais paplūdimiuose apsilankančių žmonių kiekis auga – šiukšlių kiekis taip pat.
Esminis patarimas visiems poilsiautojams paplūdimiuose – nešiukšlinti. Jei yra tikimybė, kad paplūdimyje nerasite šiukšliadėžės, pasiimkite su savimi šiukšlių maišą. Taip pat galite prisijungti prie įvairių iniciatyvų, padedančių tvarkyti gamtą, pavyzdžiui, „Darom“ ir pan.
