„Mąstant konservatyviai, galima sakyti, kad vienas amerikietis per dieną panaudoja vidutiniškai 2 plastikinius šiaudelius, taigi visi – 500 milijonų per dieną. Bet aš skatinu jus atkreipti dėmesį į šiaudelius, kuriuos jūs gaunate kartu su šalta kava, kokteiliais, šerbetu bei kitais gėrimais. Kai būnu Niujorke arba Los Andžele, per dieną kartu su įvairiais pirkiniais aš gaunu beveik 10 šiaudelių per dieną“, – aiškino jis.
Plastikiniai šiaudeliai yra gaminami iš iškastinio kuro. Jie beveik niekada nebūna perdirbami, nes yra per maži ir dėl to to apjungia net kelias skirtingas plastiko rūšis. Jie prisideda prie didžiulės plastiko taršos – kasmet į vandenynus žmonės išmeta 8 milijonus plastiko. Aplinkosaugos tikslams sukurta programėlė „Litterati“ užfiksavo, jog plastikiniai šiaudeliai užima 6 vietą tarp dažniausiai pasitaikančių šiukšlių rūšių.
Šiaudeliai vis dažniau tampa aplinkosaugininkų ir neužterštos gamtos šalininkų taikiniu. Pirmąją tokią kampaniją, pavadintą „Be Straw Free“ 2011-aisiais pradėjo Milo Cressas, kuriam tuomet buvo vos devyreni metai.
„Aš pastebėjau, kad kiekvieną kartą kavinėje užsisakius gėrimą, man atneša šiaudelį, kuris man būdavo visiškai nereikalingas. Tai juk didžiulis atliekų kiekis, o jie dar gaminami iš naftos… Kam teršti aplinką dalykais, kuriuos naudojame vos kelias minutes?“ – svarstė jis.
M. Cressas pradėjo rašyti laiškus daugeliui Burlingtono miesto, esančio Vermonto valstijoje, restoranų, prašydamas, kad šiaudeliai būtų neprivalomas priedas prie gėrimo ir žmonės juos gautų tik tuomet, jei paprašytų. Daugelis restoranų sutiko ir šio prašymo atgarsiai pasklido po visą šalį. Jis teigė, jog tuose restoranuose šiaudelių vartojimas sumažėjo nuo 50 iki 80 procentų.
Po kiek laiko nuslūgus aistroms judėjimas prieš šiaudelius buvo vėl atgaivintas, kai 2015 metais „Youtube“ buvo paskelbtas šokiruojantis įrašas apie jūrinį vėžlį, į kurio šnerves patekęs plastikinis šiaudelis.
Pasak A. Grenierio, plastikiniai šiaudeliai daugeliui gali atrodyti kaip nedidelė problema, tačiau jie gali padėti spręsti daug didesnes blogybes:
„Šiaudeliai, nors ir nedideli, yra kaip nerūpestingumo DNR, ir jie gali būti lyg vartai sprendžiant didesnio masto plastikinės taršos problemas. Aplinkos naikinimas yra labai niūri problema ir susiduriant su realybe, kuri nesikeičia, prasideda didelė apatija. Štai kodėl mes esame pasiryžę sukurti judėjimą, pagrįstą teigiamomis emocijomis. Tai iš tiesų veikia“, – tikino jis, kaip pavyzdį pateikdamas „Strawless Sietle“ kampaniją,
Ši kampanija padėjo įmonėms ir restoranams pereiti prie popierinių šiaudelių, o vėliau Burlingtone apskritai buvo uždrausta naudoti plastikinius šiaudelius.
Po kurio laiko judėjimas prieš plastikinius šiaudelius pasiekė ir Jungtinę Karalystę (JK), kur šiaudeliai buvo įtraukti į Vyriausybės planą, kuriame skelbiama, jog iki 2042 metų turėtų būti uždraustos visos plastikinės atliekos.
Praėjusiais metais didžiulis kepimo reikmenų tinklas „Wetherspoons“ pranešė, kad keičia visus plastikinius šiaudelius į popierines jų alternatyvas visose savo parduotuvėse, kurių yra net 900. Po šio verdikto, daugelis kitų tinklų pasekė jų pavyzdžiu. Pasak „Wetherspoon“ generalinio direktoriaus Johno Hutsono, šis žingsnis leis sumažinti per metus išmetamų plastikinių šiaudelių skaičių net 70-čia milijonų.
Po to, kai vasario mėnesį JK Aplinkos sekretorius Michaelas Goveo pasakė, kad svarsto galimybę uždrausti plastikinius šiaudelius šalyje, internete pasklido virtuali peticija, kurią jis skatino pasirašyti. Ji surinko dešimtis tūkstančių parašų.
Kai kurios kampanijos visgi siūlo ne drausti plastikinius šiaudelius, o palikti juos kaip asmeninį žmonių pasirinkimą, nepridedant jų prie kiekvieno gėrimo: „Mes nenorime, kad žmonės jaustųsi suvaržyti dėl visų šių kampanijų. Jeigu jiems norisi pasinaudoti šiaudeliu, jie turėtų taip ir padaryti“, – sakė Jackie Nunez, „The Last Plastic Straw“ kampanijos įkūrėja.
Jos teigimu, kiekvienais metais į mūsų vandenynus ir vandens kelius patenka apie 8 milijonus tonų plastiko. Tokiu greičiu iki 2050 metų vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvies.
„Yra daugybė kitų alternatyvų plastikiniams šiaudeliams, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai, laukinei gamtai ir žmonėms“, – sakė ji.
Kai kurie žmonės naudoja šiaudelius tam, kad sumažintų cukraus bei rūgštinių gėrimų žalą savo dantims arba dėl kitų specialiųjų poreikių. „Yra žmonių su negalia, kurie rašo man ir pasakoja, kad šiaudelis jiems yra būtinybė, tačiau jie stengiasi naudoti tą patį šiaudelį ne vieną kartą“, – sakė M. Cressas.
Anot jo, nedemonizuodami paties šiaudelio kaip įrankio, aktyvistai galėtų pasiekti geresnių rezultatų:
„Aš nenoriu uždrausti šiaudelių. Manau, yra daug geresnių būdų paskatinti žmones jų nevartoti. Savanoriškas jungimasis į tokias akcijas skatina vis daugiau apie tai kalbėti. Draudimas kažką daryti nėra pati efektyviausia priemonė.“
