Statistika verčia krūpčioti. Dėl oro taršos smulkiomis kietosiomis dalelėmis 2015-aisiais ES valstybėse pirma laiko mirė per 400 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 3350.
Tokius skaičius pastaruoju metu mini ir aplinkosaugos, ir visuomenės sveikatos specialistai. Ir baksnoja į transportą – svarbiausią azoto oksidų, kietųjų dalelių ir kitokių teršalų šaltinį.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Alinos Rogožos, kasmet su aplinkos oro užterštumu yra susiję 3,7 mln. mirčių visame pasaulyje, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos regione – 482 tūkst.
Pirmalaikės mirtys – tos, kurias anksčiau prikviečia oro tarša sukeldama arba paūmindama plaučių, širdies, kraujagyslių sistemos ligas – turi ir ekonominę išraišką.
PSO duomenimis, 2010 metais tos sąnaudos sudarė apie 1,7 trln. JAV dolerių, Lietuvoje – per 6 mln. JAV dolerių (atitinkamai 1,38 trln. ir 4,9 mln. eurų).
Dėl oro taršos 2014 metais kiekvienas 100 tūkst. Lietuvos gyventojų prarado 1170 gyvenimo metų.
Vilniuje ir Kaune buvo atliktas kietųjų dalelių poveikio sveikatai tyrimas. Jo duomenimis, sostinėje iš 7180 mirusiųjų pirmalaikė mirtis,
paskatinta kietųjų dalelių, ištiko 263 žmones, Kaune iš 4594 mirusiųjų – 338.
Medikai pateikia daugybę duomenų, kaip teršalai, ypač – kietosios dalelės, prasiskverbia į vidaus organus, sukelia juose pokyčius, o kartu – ir uždegimines, ir lėtines ligas.
Savo ruožtu Aplinkos apsaugos agentūra nuolat skelbia oro kokybės tyrimų rodiklius – matavimo duomenis bei galiojančias teršalų normas. Prastos žinios apie ypač didelę kietųjų dalelių koncentraciją ore dažnai pasiekia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių, Kėdainių gyventojus.
Teismuose – bylos
Bet mūsų žmonės vis dar tyli. Ar ilgai? Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, oro tarša – viena svarbiausių žmonijos problemų ir pastaruoju metu Europoje netrūksta su ja susijusio bruzdėjimo.
Neseniai Didžiosios Britanijos vyriausybė pralaimėjo jau trečią bylą – teismas galutinai pripažino, jog valdžios numatytų priemonių nepakanka oro taršai miestuose suvaldyti.
„Bylinėjimasis su valstybe – tai nevyriausybinių organizacijų sumanymas. Jos pradėjo teikti ieškinius teismams apskųsdamos ir tam tikrų miestų savivaldos administracijas.
Pavyzdžiui, žmonių pateiktą skundą nagrinėjo ir teismas Čekijoje, Prahoje. Jis taip pat pripažino, kad tos priemonės, kurios numatytos oro taršai mažinti tam tikroje šios savivaldybės teritorijoje, nepakankamos“, – sakė M.Norbutas.
Visai neseniai Europos Komisija devynias nares, tarp jų – Vokietiją, Prancūziją ir Didžiają Britaniją, įpareigojo pateikti priemones, kurias tos šalys pasitelks kovoti su oro tarša. Jei tai nebus padaryta, EK žada kreiptis į Žmogaus teisių teismą.
Dejuoja dėl pinigų
Pasak M.Norbuto, tai konkrečios sankcijos už tai, kad valstybės ir tam tikri miestai neatlieka savo užduočių. „O kokia kryptimi šiuo metu suka didieji Lietuvos miestai? Oro taršai mažinti priemonių yra įvairių.
Didieji Europos miestai, kurie turi numatę, kaip sumažinti oro taršą, ėmėsi ribojimų. Pavyzdžiui, numatyta uždrausti dyzeliniams bei kitokiems taršiems automobiliams apskritai įvažiuoti į jų teritoriją arba labiausiai užterštas miesto zonas“, – kalbėjo M.Norbutas. Jo nuomone, tai – priemonės, kurioms nereikia papildomų lėšų, mat pinigai – ypač skaudi skurdžius biudžetus valdančių savivaldybių vieta.
Be to, yra ir kitokių sprendimų, turinčių teigiamos įtakos oro kokybei. Pavyzdžiui, neseniai Vokietija paskelbė, kad tam tikruose miestuose viešuoju transportu bus galima važinėti nemokamai. Taip norima paskatinti žmones juo naudotis, o savo automobilius palikti namie.
Neseniai dar buvo kalbama, kad savivalda neturi teisės drausti taršiems automobiliams įvažiuoti į miestus. Bet Vokietijoje vyko teismai, kurie nagrinėjo nacionalinę bei europinę teisę ir išaiškino, kad toks draudimas yra teisėtas. Todėl ir kitos ES valstybės atvirai pradeda diskusijas apie tokių priemonių taikymą.
Žmonės turi priekaištų
O ką apie oro taršą mano patys gyventojai? „Retas žmogus nežino, kad automobiliai teršia. Bet jie vis tiek sėda į juos ir važiuoja į darbą. Ne išimtis ir mūsų gyventojai, kurie neilgą kelią į Vilnių įveikia patys. Tam yra daugybė priežasčių“, – sakė Salininkų bendruomenės atstovė Ramutė Nalivaikienė.
Viena tų priežasčių – tik miesto centre važiuoti dviračiu sudarytos tinkamos sąlygos, užmiestyje nėra saugios infrastruktūros.
Kita priežastis – ypač nelankstus viešojo transporto grafikas. Prieš darbą ir po jo autobusai būna sausakimši, nes jie važiuoja retai. Dar viena bėda – visuomeninis transportas tevažiuoja iki stoties, bet ne Vilniaus centro.
Pasak aplinkosaugininko Liutauro Stoškaus, pavienės savivaldybės yra numačiusios priemonių, skirtų oro taršai sumažinti. Bet be valstybės institucijų pagalbos joms vargu ar tai pavyks.
„O kaip motyvuoti miestų savivaldybes mažinti oro taršą? Jei savivaldybė įsipareigoja sumažinti taršos rodiklius, bet tam trūksta lėšų, gal ministerijos gali apsvarstyti įvairias priemones ir padidinti elektrinio transporto finansavimui tenkančią dalį?
Darnaus judrumo planuose, kuriuos rengia 18 miestų, nėra atskirų priemonių viešajam transportui. O juk ne bausti reikia žmones, važinėjančius senais taršiais automobiliais, bet taip padaryti, kad visuomeniniu transportu jie norėtų važiuoti“, – svarstė L.Stoškus. Dėl oro taršos 2014 metais kiekvienas 100 tūkst. Lietuvos gyventojų prarado 1170 gyvenimo metų.
