Laukuose žiemą išpiltos srutos pavasarį atsiduria vandens stiklinėje

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai žmonės, griežiantys dantį ant stambesnių ūkininkų, ne ką geriau tvarkosi savo kieme. Nėra retenybė, kai kelis gyvulius laikantys žmonės, išmėžę šakėmis mėšlą, jo krūvas taip ir palieka stirksoti patvartėse. Užtat pavasarį iš savo šulinių semia nitratų prisotintą vandenį.

Tuo, kad maži ūkiai prasižengia gamtai ne taip ir retai, įsitikino Ukmergės rajone dirbantys aplinkosauginnkai.

“Pernai gruodį atlikome dešimt patikrinimų, tiek pat radome ir pažeidimų. Visi jie buvo smulkiuose ūkiuose.

Mėšlui per žiemą laikyti turi būti tinkamai paruošta vieta: patiestas paklotas, apkasta aplink pylimu, kad srutos lauk netekėtų. Tačiau žmonės to nepadaro. Ir jų nedidukas ūkis tampa dideliu gruntinio vandens nitratais teršėju”, – sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros vadovas Dalius Bielskis.

Pasak D.Bielskio, visi Ukmergės rajono ūkininkai atsipirko baudomis. O šiemet naujų prasižengimų gamtai Ukmergės rajone dar nebuvo užfiksuota. Kol kas nebuvo jų ir visoje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) teritorijoje. Tačiau paburnoti ant ūkininkų priežasčių turi likusių septynių RAAD aplinkosaugininkai.

Priežastys, verčiančios gamtosaugininkus „kabinėtis“ prie ūkininkų, yra ypač rimtos. Ne šiaip sau vėlų rudenį ir žiemą, kai žemė yra įšalusi, draudžiama laukus nušlakstyti srutomis ar ant jų iškratyti mėšlą.

Yra numatyta, kad organinės trąšos neturi būti vežamos į laukus nuo lapkričio 15 dienos iki balandžio 1- osios. Mat reikalaujama, kad jas iškračius arba išlaisčius šiltuoju metų laiku, dirva būtų užarta per 24 valandas.

Bet žiemą srutos į žemę juk nesusigeria. Todėl viskas, kas suvežama iš fermų bei tvartų, lieka ant įšalo, o prasidėjus atodrėkiui teršalai kartu su paviršiniu vandeniu ima tekėti į griovius, upelius, upes ir galop pasiekia jūrą.

Mėšlas bei srutos yra organinės trąšos, kuriose yra ypač daug azoto. Jos užteršia vandenį – „pamaitina“ jį taip, kad jame ima žaliuoti tiršti dumbliai, kurie blogina vandens ekosistemą – kenkia ir vandens gyvūnijai, ir žmogui: žydintis vanduo yra ne kas kita, bet didelės taršos organiniais junginiais ženklas.

Dėl tos pačios priežasties – vandens taršos azotu bei fosforu – draudžiama organines trąšas išlieti ar išbarstyti pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 metrai iki melioracijos griovių.

„Ūkininkai – ne pirmokai, žino, kaip sutvarkyti mėšlą, kad jis neterštų aplinkos. Tačiau neabejoju, kad daug yra ūkių, kuriuose skystam mėšlui skirti rezervuarai šiuo metu yra pilni.

Tiesiog gamta buvo jiems negailestinga, ir žmonės neranda išeičių. Jie priversti prasižengti, nes pernai laiku negalėjo skysto mėšlo išlaistyti laukuose.

Lijo ir lijo: spalį, lapkritį, net gruodį. Kai kuriuose Lietuvos regionuose ganyklos ir dirvos taip buvo įmerktos lietaus, kad į juos nebuvo įmanoma įvažiuoti vos ne iki sausio“, – prakalbo Šilalės rajone pieno ūkį turintis Algirdas Taroza.

Jo teigimu, jis ir pats, vos tik žemę šaltis sustingdė, vežė tą skystą mėšlą kelias paras be sustojimo, ir naktimis. Nes susikaupę buvo jo daugybė, o ganiavos laiku gi nepilsi to mėšlo ant pievų.

“Kasžin, ar šiemet balandžio 1-ąją, kai paprastai baigiasi draudimo terminas, bus galima ištuštinti rezervuaraus. Žiema vėlavo, tad vargu, ar tuo laiku įšalas jau bus išėjęs”, – svarstė A.Taroza.

Nors ūkininkai graudenasi, aplinkosaugininkų širdies tai nesuminkština. Jie yra įsitikinę, kad problemų nekiltų, jei ūkininkai tinkamai įrengtų skysto mėšlo rezervuarus ar talpyklas – paprastam mėšlui. Ir dar tokio dydžio, kad jose be vargo visa tai būtų kaupiama gerą pusmetį.

Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos Angelės Plančiūnaitės, šiemet aplinkosaugininkai baudos kvitą jau išrašė triušių augintojui, fermą įkūrusiam sodininkų bendrijoje Panevėžio rajone. Nes srutos, tekančios iš mėšlo kaupo, teršė aplinką.

Dar vienas ūkininkas gavo niuksą Pasvalio rajone. Protokolas jam buvo surašytas dėl panašaus prasižengimo gamtai – suversto prie tvarto mėšlo ir iš jo tekančių srutų.

“Iki šiol dar nedarėme ūkių patikros pagal kontrolės planą. Ką tik jį pasitvirtinome. Tad ir vienu, ir kitu atveju aplinkosaugos inspektoriai važiavo į ūkius tada, kai mus pasiekė gyventojų skundai.

Be to, mėnesį – nuo sausio iki vasario vidurio vykdėme akciją “Kaminukas”. Važinėdami po treritorijas stebėjome-tikrinome, kas ir ką degina, tuo pačiu žvilgtelėdavome, kaip žmonės tvarkosi aplink tvartus – ar tinkamai įrengtos rietuvės arba talpykolos”, – kalbėjo A.Plančiūnaitė.

Ji priminė, kad aplinkos ir žemės ūkio ministrai yra kartu patvirtinę Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Jame ir yra numatyta, kaip visa tai laikyti, kada – išvežti, kaip parengti tręšimo planus.

“Tuomet, kai ūkiai turi rezervuarus skystam mėšlui, problemų paprastai nebūna.

Dažniausiai vargai prasideda ten, kur netvarkingos mėšlidės arba rietuvės – kai jos įrengtos netinkamai, kai nepaklojamas izoliacinis pagrindas, nesupilamas pylimas. Srutos teka aplink, teršdamos dirvos paviršių, po to – gruntinį vandenį. Tarša patenka į vandens telkinius, o tada visi pyksta, kad jie užėlę ar uždumblėję”, – paaiškino A.Plančiūnaitė.

“Turėjome informacijos, kad Vikaičių kaime kažkas netinkamai tvarko mėšlą. Kaime yra ne vienas ūkininkas, bet nežinojome, kuris taip elgiasi. Kol vieną sausio savaitgalį sulaukėme skundo, kad viena to kaimo ūkininkė iškratė mėšlą ant savo laukų.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai moteriškei teko surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Todėl jai skirta bauda nebuvo pati mažiausia.

Ji turi rezervuarą, bet aiškino, kad vasarą nebuvo darbininkų mėšlui išvežti”, – pasakojo Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros vyresnysis specialistas Justinas Vinciūnas.

Jo teigimu, apskritai yra nemažai apsileidusių ūkininkų, kurie bėdas verčia gamtai, bet patys nieko nekeičia.

“Ne visur pernai lijo vienodai. Mūsų regione nebuvo tiek daug lietaus, kaip rytinėje ar šiaurinėje Lietuvoje. Taigi nėra teisinga kaltinti vien tik liūtis. Juk teisės aktai nurodo, kad ūkininkai turi būti įrengę jas tokio dydžio mėšlo talpyklas, kad galėtų išlaukti visą draudimo laikotarpį”, – kalbėjo J. Vinciūnas.

Vasario pradžioje aplinkosaugininkų vizito sulaukė ir dvi Anykščių rajono žemės ūkio bendrovės.

Utenos RAAD vasario 5-ąją gavo pranešimą, kad Medžiuolių kaime ant apsnigtos ir įšalusios žemės yra laistomos galvijų fermoje susidariusios srutos.

Vasario 8-ąją aplinkosaugos pareigūnai, gavę žinių, pasiekė tame pačiame rajone esantį Tamošiūnų kaimą. Paaiškėjo, kad įmonei priklausančioje žemėje esanti mėšlo rietuvė neapjuosta žemės pylimu, ir iš jos sunkėsi srutos, – numatyta, kad pylimas privalo būti ne žemesnis kaip 20 cm.

„Įmonės vadovui buvo liepta nedelsiant sutvarkyti rietuvę, kad srutos nebesklistų aplink, o išsiliejusioms surinkti buvo paskleistas šiaudų sluoksnis.

Be to, Utenos RAAD pareigūnai atliko mėšlo rietuvės, išsiliejusių bei išlaistytų srutų matavimus – paėmė mėginius laboratoriniams tyrimams.

Pagal atliktus matavimus bus nustatytas išvežto mėšlo, išsiliejusių ir išlaistytų srutų kiekis – vertinama, ar jo kiekis rietuvėje neviršija tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio.

Baigus patikrinimus bus sprendžiama dėl atsakomybės taikymo juridiniams asmenims. Taip pat sprendžiamas padarytos žalos aplinkai, jei tokia bus įrodyta, atlyginimas“, – rašoma Utenos RAAD pranešime.

-infobox'ai -

Duomenys, kuriuos redakcijos prašymu atsiuntė ir kiti RAAD, liudija, kad kiekviename regione yra ūkininkų, kurie neįstengia šeimininkauti taip, kad nedarytų gamtai žalos.

Pernai gruodį Šiaulių RAAD kontroliuojamoje teritorijoje nustatyti 8 atvejai, o 2018 sausio – vasario mėnesiais – 13 atvejų, kai buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamai įrengtų tiršto mėšlo rietuvių prie tvartų ar laukuose. Jos nebuvo apjuostos žemių pylimu – neužtikrinta, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.

Iš visų nustatytų pažeidimų 3 atvejais mėšlas buvo skleidžiamas laukuose uždraustu laikotarpiu.

Pasak Marijampolės RAAD direktoriaus Gintauto Česaičio, per pastaruosius tris mėnesius regione buvo nubausta 11 asmenų: 2 – Marijampolės, 3 – Šakių, 5 – Kalvarijos ir 1 – Vilkaviškio savivaldybėse.

Baudas jie gavo už mėšlo-srutų tvarkymo reikalavimų pažeidimus: 7 – už netinkamą rietuvių įrengimą, 2 – už srutų laistymą, 2 – už netinkamą mėšlo laikymą prie tvarto.

Alytaus RAAD kontroliuojamoje teritorijoje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. vasario 21 d. atlikta 10 ūkių patikrinimų.

4 atvejais mėšlas buvo kaupiamas rietuvėse prie tvartų, neįrengus nelaidaus hidroizoliacinio sluoksnio, ir srutos tekėjo į aplinką. Vienu atveju mėšlas buvo laikomas laukuose netinkamai įrengtoje rietuvėje.

Anot Klaipėdos RAAD vadovo Andriaus Kairio, pernai gruodį buvo nustatytas vienas srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas – iš lauko rietuvės srutos tekėjo į aplinką. Ūkininkui buvo skirta bauda – įspėjimas. Šiemet per sausį nustatyti 5 pažeidimai dėl netinkamai laikomo mėšlo ir du – dėl srutų laistymo draudžiamu metu.

Kaip laukuose laikyti tirštąjį mėšlą, yra numatyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.

Vienas jų – rietuvės įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami. Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti kiekio.

Kitas – rietuvei vieta parenkama kuo toliau nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų.

Trečias – jai parenkama tokia vieta, kuri niekada nebūna apsemiama vandens.

Ketvirtas – ruošiant rietuvei vietą pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti.

Penktas – rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

Rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Naudojant organines trąšas, kaupiant ir laikant mėšlą patiriama nemažai nuostolių, kai biogeninės medžiagos patenka į aplinką.

Daugiamečių Lietuvos žemdirbystės instituto lizimetrinių tyrimų duomenimis, iš įvairių Lietuvos dirvožemių vidutiniškai per metus išplaunama azoto 29,2–87,7 kg (iš 1 ha). Šie rezultatai rodo didžiulį aplinkosaugos pavojų.

Tyrimai liudija ir tai, kad apie 50–60 proc. azoto ir apie 10–20 proc. fosforo, patenkančių į Lietuvos vandens telkinius, yra iš žemės ūkio srities.

Organinių ir mineralinių trąšų naudojimą reglamentuoja HELCOM (Helsinkio komisija) , Europos Sąjungos ir Lietuvos teisiniai dokumentai.

Lietuva, kaip ir kitos Helsinkio komisijos narės, yra įsipareigojusi 50 proc. sumažinti azoto ir fosforo nuotėkį į Baltijos jūrą. Tai įmanoma padaryti tinkamai naudojant žemę, tvarkant mėšlą, derinant tręšimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.