Prieš perkant reikia pagalvoti
Įvairūs prekybos centrai ir parduotuvės turi didžiulį buitinės chemijos asortimentą. Atrodo normalu, kad skirtingiems paviršiams nuvalyti perkame skirtingą buitinę cheminę priemonę. Vis dėlto, apkraudami virtuvės spinteles įvairiomis priemonėmis, prisidedame prie vandens taršos.
„Reikėtų stengtis atsisakyti įvairių cheminių priemonių, nes tikrai nereikia dešimties skirtingų valiklių skirtingiems paviršiams. Paprastai namuose mes turime gerokai per daug buitinių cheminių priemonių ir pirmas dalykas, ką turėtume padaryti, tai persižiūrėti turimas priemones ir atsikratyti to, ko mums nereikia“, – siūlo Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos komunikacijos specialistė Eglė Ruškutė.
Specialistė sako, kad pirmiausia vertėtų išbandyti mūsų senelių naudotas natūralias priemones ir jei jos nepasirodys veiksmingos, išbandyti ekologiškas prekes, pažymėtas specialiu ženklu. ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu. Skandinaviškos produkcijos žymėjimas šiek tiek skiriasi – jų ekologiški produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe.
Antibakterinis muilas naikina ne tik blogąsias bakterijas
Visi žinome, kaip svarbu laikyti švarias rankas – dažnas jų plovimas rekomenduojamas visuomenės sveikatos specialistų. Taip apsisaugome nuo virusų, bet yra ir kita medalio pusė.
Triklozanas, paplitusi cheminė medžiaga dėl savo antibakterinių savybių, randamas muile, dantų pastose, dezodorante arba kitaip: visuose produktuose, kurių tikslas naikinti bakterijas. Šis chemikalas patekęs į vandens telkinius naikina ne tik bakterijas (gerąsias ir blogąsias), bet ir kenkia žuvims bei bendrai vandens telkinio ekosistemai. Kitos universaliuose valikliuose randamos cheminės medžiagos yra labai toksiškos vandens organizmams bei gali sukelti ilgalaikius neigiamus vandens ekosistemų pakitimus.
„Gerą arba labai gerą ekologinę būklę atitinka apie 50 proc. Lietuvos upių ir apie 60 proc. ežerų“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Krasovskienė.
Geros būklės neatitinkančiu vandens telkiniu laikoma, kai nitratų azoto koncentracija yra daugiau kaip 2,3 mg/l, o bendrojo azoto daugiau kaip 3 mg/l. Kai vandens telkinyje yra azoto ir fosforo junginių perteklius – prasideda eutrofikacija. Šis reiškinys paprasčiau žinomas kaip užpelkėjimas. Azoto ir fosforo junginiai naudojami žemės ūkyje. Taip pat fosforo junginių galime rasti ir skalbimo priemonėse.
Svarbus ES fondų indėlis
Moderni ir gerai veikianti vandens valymo ir nuotekų sistema sumažina kenksmingų nuotekų patekimą į aplinką bei padeda išvengti didelio upių bei ežerų teršimo. Būtent dėl šių priežasčių Europos Sąjungos indėlis į vandens valymo ir nuotekų sistemos modernizaciją yra labai svarbus.
„Nuosekliai dirbome dar neįstojus į ES dėl geresnės vandens telkinių būklės ir nuotekų valymo, – sako Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis ir priduria, kad ES lėšos padėjo sparčiau įgyvendinti vandens valymo projektus. – Šiuo metu esame pastatę vandens valymo įrenginius beveik visuose miestuose, didesniuose nei 2000 gyventojų. Nuotekos, kurios yra surenkamos, apie 99 proc. yra tinkamai išvalomos.“
Lietuvoje įgyvendinami vandens tiekimo ir nuotekų valymo projektai, finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis, padėjo daugybei savivaldybių susitvarkyti nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir sudarė geras galimybes gyventojams prisijungti prie šių tinklų.
„Už ES pinigus pastatyti beveik visi nuotekų valymo įrenginiai, taip pat daugiau nei 150 tūkst. gyventojų buvo prijungti prie nuotekų valymo tinklų,” – ES lėšų panaudojimo rezultatus įvardijo I. Kiškis.
2014–2020 m. ES fondų finansavimo laikotarpiu Aplinkos ministerija patvirtino dvi priemones, pagal kurias bus vykdomi projektai. Valstybinio masto priemonė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ ir regioninė priemonė „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ padės užtikrinti geriamojo vandens tiekimo tinklų ir geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukciją ir prireikus naują jų statybą.
Taip pat kita svarbi fiksuojama veikla – nuotekų surinkimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir prireikus nauja statyba – leis pagerinti surenkamų ir išvalomų nuotekų kokybę.
Regioninei priemonei įgyvendinti buvo skirtas 150 mln Eur finansavimas. Iš viso buvo gautos 59 paraiškos, kurias įvertinus buvo pasirašytos ir jau pradedamos įgyvendinti 54 sutartys. Valstybinio planavimo priemonei skirtas 115 mln Eur finansavimas. Šiuo metu yra gautos 32 paraiškos, pasirašyta ir jau pradedama įgyvendinti 31 sutartis.
Šios investicijos į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų sistemos modernizavimą prisidės prie aukštesnės kokybės vandens ir geresnio nuotekų valymo sistemos užtikrinimo. Įgyvendinus šias veiklas bus prisidėta prie švaresnės aplinkos mums ir mūsų ateities kartoms.
