Žinok, ką naudoji
Buitinės chemijos produktuose gali slėptis tikri nuodų „kokteiliai“, kuriais piktnaudžiaujant galima pažeisti savo endokrininę sistemą. Specialistų sprendimas šiai problemai paprastas – viską reikia vartoti su saiku.
„Besaikis buitinės chemijos naudojimas namuose bei netinkamas laikymas gali sukelti alergiją, apsinuodijimus, lėtines ligas, taip pat užteršti aplinką“, – intensyvaus chemikalų naudojimo pasekmes vardija NVSC Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Umbrasienė.
Taip pat į Lietuvos rinką patenkančios buitinės chemijos bei kosmetikos prekės privalo būti saugios ir atitikti Europos Sąjungos teisės aktus.
„Teisės aktuose griežtai nurodyta, kokios medžiagos ir kaip jos turi būti naudojamos kosmetikos gaminiuose. Tokie kosmetikos gaminiai, naudojant juos pagal paskirtį, sveikatai tikrai nekenkia. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kaip gamintojas nurodo naudoti gaminį, ar yra, pavyzdžiui, įspėjimas apie galimą alergiją, ar nurodyti kiti įspėjimai dėl gaminio naudojimo ir, žinoma, privaloma jų laikytis“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Norkus.
Buitiniai nuodų „kokteiliai“
Tačiau net saikiai ir pagal instrukcijas naudojant buitinę chemiją, reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį. Universaliuose valikliuose, grindų valikliuose, skalbimo milteliuose ir indų plovikliuose randamas formaldehidas dirgina gleivinę ir odą, įkvėpus gali veikti kaip kancerogenas. Ftalatai, kuriuos rasite skalbimo priemonėse mažina vaisingumą, trikdo vystymuisi bei endokrininei sistemai, o štai muskuso junginiai, randami beveik visoje buitinėje chemijoje, alergizuoja, dirgina odą. Visos šios medžiagos yra biologiškai agresyvios. Žmogaus organizmo reakcija buitinei chemijai priklauso nuo imuninės sistemos. Labiausiai buitinei chemijai jautrūs yra vaikai, polinkį alergijoms turintys žmonės, žmonės su jautria oda. Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti nėščios moterys, mat jau minėtieji muskuso junginiai kaupiasi aplinkoje, organizme ir motinos piene.
„Jei produktas klasifikuojamas kaip pavojingas – etiketėje bus atitinkamas pavojingumo ženklas. Tokiu atveju svarbu naudoti asmens apsaugos priemones. Taip pat svarbu buitinės chemijos produktų neperpilti į kitas talpas, kurias kitas žmogus, o ypatingai vaikas, galėtų supainioti su maisto produktais. Patartina rinktis gaminius, kuriuose yra kuo mažiau sudedamųjų medžiagų bei rinktis bekvapes priemones“, – vardija N. Umbrasienė, pažymėjusi, kad kritiškai reikėtų vertinti ir gamintojų teiginius apie priemonės ekologiškumą ir natūralumą.
Svarbu žinoti, jog egzistuoja alternatyvūs variantai, kuriuose yra mažiau ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų. Tokie produktai yra pažymėti specialiais ženklais: ES šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, skandinaviška produkcija žymima Šiaurės šalių gulbe.[1]
Taip pat reikėtų neužmiršti ir buityje esančių ekologiškų variantų – soda, actas, valgomoji druska, citrinos sultys, augaliniai aliejai, aloe vera, muilas (rekomenduotina naudoti muilą, kurio sudėtyje nėra triklozano).
Vandens telkinių draugas – moderni nuotekų valymo sistema
Net ir namuose atsargiai naudojant buitinę chemiją, nuo jos poveikio nepabėgsime. Chemikalai, kuriuos panaudojus išpilame į kanalizaciją galų gale, per nuotekų valymo sistemas, pasiekia mūsų vandens telkinius. Chemikalai patekę į vandens ekosistemą tampa teršalais, kurie naikina viską savo kelyje.
Pavyzdžiui, didelis muilo chemikalų kiekis vandenyje gali atimti iš žuvų gebėjimą būriuotis. Taip pat didelis azoto ir fosforo kiekis vandens telkiniuose sukelia dumblių žydėjimą, o laikui bėgant vandens telkiniui gali grėsti ir užpelkėjimas.
Užterštos upės, ežerai ir Baltijos jūra kelia grėsmę ne tik ten gyvenančioms žuvims ir augalams, bet ir žmogui. Vandens taršos poveikis žmogui juntamas ir valgant, kai yra naudojami augalinės ar gyvulinės kilmės maisto produktai, kurie buvo paveikti užteršto vandens. Svarbu ne tik pirkti ekologišką buitinę chemiją, gerti kokybišką vandenį, bet ir atidžiau rinktis maisto produktus.
Svarbiausias žingsnis kovojant su chemikalais vandens telkiniuose – moderni bei efektyvi nuotekų tvarkymo sistema. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, pastaraisiais metais nuotekų sistemos modernizacijai skiriamos nemenkos Sanglaudos fondo lėšos. Aplinkos ministerija pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones.
Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio teigimu, tam pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ yra skirta 150 mln. eurų, o pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ dar 115 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
„Minėtų priemonių lėšomis visoje Lietuvoje finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba plėtra. Džiaugiamės, kad šios ES fondų investicijos prisideda apsaugant gamtą nuo neigiamo cheminių medžiagų poveikio“, – pasakojo I. Kiškis.
