Neseniai tai bandė aiškintis Valstybės kontrolė. Ji atliko auditą ir tyrimo medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„Siekiant užtikrinti gaminių ir pakuočių atliekų (padangų, akumuliatorių, baterijų ir kt.) tvarkymą, o netinkamo tvarkymosi atveju – mokesčio už aplinkos teršimą sumokėjimą, būtina, kad Aplinkos ministerija įdiegtų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą ir užtikrintų nepertraukiamą jos veikimą, inicijuotų atitinkamų įstatymų pakeitimus, efektyvintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę", – tokią išvadą padarė auditoriai.
„Esminiai pokyčiai tvarkant gaminių ir pakuočių atliekas būtini siekiant, kad šios atliekos būtų sutvarkytos, o gyventojai už tai nemokėtų papildomai“, – teigia Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.
Auditas atidengė ydas
Audito duomenimis, viena pagrindinių susidariusios situacijos priežasčių – gamintojai ir importuotojai nevykdo jiems pavestos pareigos sutvarkyti gaminių ir pakuočių atliekas, o nesutvarkius jų – sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.
2016 m. pabaigoje buvo registruota per 15 tūkst. gamintojų ir importuotojų, kurie vidaus rinkai 2013–2015 m. pateikė 1,4 mln. tonų gaminių ir pakuočių, tačiau šie duomenys nėra teisingi.
Regionų aplinkos apsaugos departamentai nustatė, kad 2014–2016 m. patikrinti gamintojai ir importuotojai nedeklaravo 3,2 tūkst. tonų gaminių ir pakuočių. Be to, šiuos procesus privalančios prižiūrėti ir kontroliuoti Aplinkos ministerijos institucijos, deja, tinkamai to neįvykdo.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkytojai teikia neteisingus duomenis apie sutvarkytų atliekų kiekius ir nustatytais terminais nepašalina nustatytų netikslumų, todėl viešai skelbiama informacija apie Lietuvoje sutvarkytas atliekas yra nepatikima.
Atliekų tvarkytojai 2013–2016 m. 23,4 tūkst. tonų atliekų sutvarkė nesilaikydami nustatytų reikalavimų ir į valstybės biudžetą turėtų būti sumokėta 36,2 mln. eurų už aplinkos teršimą. Beveik visi sprendimai apskųsti teismams, o iki šiol už neteisėtai sutvarkytas atliekas mokestis nesumokėtas.
Gamintojai ir importuotojai turi finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau ne visi gyventojai šalia savo namų turi atliekų rūšiavimo konteinerius ir ne visi rūšiuoja atliekas.
Tai viena priežasčių, kad iki 28 proc. mišrių atliekų kiekio sudaro pakuočių atliekos, o už jų sutvarkymą tenka sumokėti gyventojams.
Gyventojams suteikta galimybė nemokamai pristatyti elektros ir elektroninės įrangos bei padangų atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, bet, gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui, gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.
Skaičiai ir atliekos
Štai kokius duomenis apie atliekų kiekius pateikia neseniai įkurtas Aplinkos apsaugos institutas. Pradėdamas veiklą jis paleido gyvuoti ir atliekų bei tvarkytojų informacinę sveitainę atliekos.lt
Teigiama, kad Lietuvos rinkai per metus patiekiama apie 30 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ), o kartu su nelegaliai parduodama – mažiausiai 40 tūkst. tonų.
2016 m. buvo sutvarkyta apie 9,8 tūkst. tonų buityje naudojamos EEĮ, arba apie 3,6 tūkst. tonų mažiau nei nustatyta Vyriausybės užduotyse.
2017 m. EEĮ surinkimo ir perdirbimo užduotis padidėjo nuo 40 iki 55 proc. (priklauso nuo kategorijos) visai vidaus rinkai patiektos įrangos pagal svorį.
Pagal ES direktyvą dėl EEĮ atliekų nuo 2019 m. Lietuvoje turi būti surenkama mažiausiai 85 proc. susidariusių EEĮ atliekų pagal svorį arba 65 proc. visų vidaus rinkai patiektų gaminių kiekio.
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai
2016 m. gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė apie 840 tonų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.
2016 m. Lietuvoje turėjo būti surinkta ir perdirbta 45 proc. visų vidaus rinkai patiektų baterijų ir akumuliatorių pagal svorį. Tiek pat (45 proc.) turi būti surinkta ir 2017 metais.
Europos nešiojamųjų baterijų asociacijos duomenimis, tik 11 iš 28 ES valstybių pasiekė arba viršijo 45 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo lygį. Tarp tokių valstybių buvo Austrija, Belgija, Bulgarija, Vokietija, Danija, Suomija, Vengrija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Slovakija ir Švedija.
Automobiliams skirtos pramoninės baterijos ir akumuliatoriai
Per metus Lietuvos rinkai patiekiama apie 9 tūkst. tonų pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių.
Vyriausybės nustatyta užduotis surinkti ir perdirbti 45 proc. visų rinkai patiektų pramoninių automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių pagal svorį.
Lietuvoje kasmet sutvarkoma beveik 15 tūkst. tonų akumuliatorių atliekų. Tai kur kas daugiau nei oficialiai skelbiamas gamintojų ir importuotojų į vidaus rinką įvežtas kiekis.
Automobilių padangos
Lietuvos rinkai 2016 m. buvo pateikta 22 tūkst. tonų naujų, naudotų ir restauruotų padangų. Rinkos dalyvių vertinimu, vidaus rinkai patiektas padangų kiekis yra didesnis ir siekia maždaug 35 tūkst. tonų: apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai.
Užduotis surinkti bei perdirbti 80 proc. vidaus rinkoje parduoto padangų kiekio (apie 17,6 tūkst. tonų senų padangų per metus).
2016 m. buvo surinkta ir perdirbta apie 20 tūkst. tonų padangų. Skaičiuojant, kad į rinką buvo patiekta apie 35 tūkst. tonų padangų, neperdirbtas jų kiekis sudarė apie 15 tūkst. tonų.
Filtrai ir hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai
Kasmet Lietuvos rinkai patiekiama apie 2 tūkst. tonų įvairių filtrų ir amortizatorių.
Užduotis surinkti ir sutvarkyti - 80 proc. visų vidaus rinkai per metus patiektų filtrų ir amortizatorių pagal svorį.
Lietuvoje sutvarkoma apie 1,6 tūkst. tonų per metus.
Alyva
2016 m. rinkai patiekta apie 20 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos. Rinkos dalyvių vertinimu, alyvos vidaus rinkoje parduodama daugiau – iki 25-30 tūkst. tonų.
Surenkama ir sutvarkoma tik apie 20 proc. (iki 4 tūkst. tonų) alyvos (panaudotų tepalų) atliekų.
Ekspertų vertinimu, apie 6 tūkst. tonų alyvos, esančios nelegalioje rinkoje, sudeginama.
