Pastaruoju metu vis daugiau miestų puoselėja būten tokią „žaliąją“ idėją – idėją tokios aplinkos, kurioje žmonėms saugu, patogu bei patrauklu gyventi. Ir tokią plėtrą, kuri neprasilenkia nei su aplinkosaugos reikalavimais, nei su klimato kaitos prevencija.
Neišvengiama būtinybė
Jerry Yudelson. Būtent šis žmogus – vienas žinomiausių pasaulyje tvarios plėtros ekspertų iš Karlsbado (Kalifornija) yra laikomas "žaliųjų pastatų" krikštatėviu.
Kaip „Lietuvos rytui“ sakė J.Yudelson, subalansuota miestų plėtra yra ateinančio dešimtmečio būtinybė, kurią teisės aktuose įtvirtino Jungtinės Tautos. Jos dar 2015-aisiais sudarė sąrašą siekių, susijusių su tarptautine plėtra iki pat 2030 metų. Viena iš 17-os suformuotų užduočių ir yra skirta tvariems miestams bei bendrijoms.
„Tai vadinu "Megatrends" (didžiosiomis tendencijomis, – angl.) Jos apima pasaulines klimato kaitos problemas, kurias kelia dabartiniai, su taupumu ir aplinkosauga prasilenkiantys gyvenimo standartai. Dabar gi, planuojant miestų plėtrą, būtina pasitelkti naujas technologijas, o į pagalbą kviesti ir spendimus priimančias vyriausybes“, – sakė J.Yudelson.
Jis įsitikinęs, kad pats laikas atsikratyti senojo, XX a. būdingo požiūrio į žemės išteklių naudojimą, kai buvo nepaisoma, kokią įtaką visa tai daro klimato kaitai. „Svarbu dėmesį sutelkti į atsinaujinančius energijos šaltinius, švarų transportą, vandens taršos prevenciją, deramą atliekų tvarkymą.
Taigi pagrindiniai miestų darnios plėtros aspektai turi aprėpti atliekų perdirbimo, atsinaujinančios energijos ir daugialypės ekologinės veiklos kūrimo koncepciją“, – kalbėjo J.Yudelson. Jo nuomone, naujos technologijų suteikia tvaraus urbanizavimo galimybę. Viskas tampa "mažiau, greičiau, lengviau, tankiau, pigiau“ ir atveria kelią inovacijoms.
„Minėtosios „Megatrens“ – tai sukurtos sąlygos debesų kompiuterijai, didelės apimties duomenų analizei, pigiems jutikliams, dirbtiniam intelektui ir novatoriškos programinės įrangos platformoms. Tai – ypač svarbu. Nors 2030-aisiais pasaulis labai skirsis nuo šiandieninio, tačiau mūsų veiksmai, susikę su klimato kaitos prevencija išliks tokie patys“, – patikino J.Yudelson.
Gairės – jau planuose
Visa tai, apie ką kalba J.Yudelson, yra patrauklu ir Lietuvai. Žaliosios idėjos jau prasiskynė kelią ne tik į nekilnojamojo turto rinką. Joms skiriama vietos ir planuojant mūsų šalies miestų plėtrą.
Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, atnaujinamame Vilniaus bendrajame plane yra numatyti ilgalaikiai jo darnios plėtros kriterijai.
"Šiame plane daugiau reglamentavimo yra susieta su plėtros apimtimis. Bus siekiama toliau formuoti miesto viešąsias erdves – nustatyti jų ribas, gatvių koridorius – ir taip plėtoti miesto centro struktūrą, kad ji būtų kuo kompaktiškesnė. Svarbu, kad tos centrinės gatvės nebūtų naudojamos tik automobiliams parkuoti, bet kad jose vyktų ir socialinė veikla“, – sakė M.Pakalnis.
Savo ruožtu planuojama, kad naujai statomiems pastatams, kurie iškils centrinėje miesto dalyje, bus privalomas „žaliasis“ sertifikavimas, t. y. vertinama, ar jie atitinka arba Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemos, arba „ plačiausiai pasaulyje taikomus tvarių pastatų vertinimo sistemų - BREEAM“ arba „Leed“ - standartus. Tai bendrajame Vilniaus plane bus įrašyta kaip reglamentas.
Juoba kad pastatų „žalumas“ – tai ne tik statybos reglamentų, bet ir darnios plėtros laikymasis juos projektuojant bei statant. Vadinasi, tokie pastatai turės būti ekonomiški, komfortiški, racionaliai naudojantys gamtos išteklius ir, pradedant parenkama statyboms vieta bei baigiant eksploatavimu, jie privalės daryti itin mažą poveikį aplinkai.
„Bendrajame plane bus aiškiai numatyta, kurios Vilniaus erdvės privalės išlikti žalios – skirtos bendram naudojimui. Jos bus suformuotos sklypais, vadinasi, niekas jų negalės nugvelbti iš miestiečių.
Buvusių gamyklų teritorijos ir toliau bus pagrindinius rezervas miesto plėtrai. Bus siekiama, kad jos būtų išnaudotos, ir miestas nesislinktų į naujas tuščias gamtines teritorijas“, – užsiminė M.Pakalnis.
Žaliausias kvartalas
Sostinė rengiasi išskirtiniam renginiui – forumui „Žalieji pastatai-Vilnius, 2017“, kuriame dėmesys bus skiriamas tvariai nekilnojamojo turto plėtrai. Tuo pačiu bus atsigręžta ir į jau egzistuojančius žaliuosius statinius.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 350 pastatų, kuriems suteikti A klasės energetinio naudingumo sertifikatai, dar apie 100-ą – A+ bei du statiniai, kurie yra gavę aukščiausią – A++ įvertinimą. Tai – žalioji tendencija. Be to, yra ir kvartalų, kurie gali būti sektinais pavyzdžiais ir kitiems mūsų šalies miestams.
Ko gero, bendrovės „M.M.M. projektai“ Vilniuje, Saltoniškių gatvėje plėtojamą keturių biurų kvartalą galima vadinti žaliausiu verslo kvartalu Lietuvoje.
„Jis sąmoningai buvo projektuojamas remiantis BREEAM standartais. Jau projekto pradžioje buvome priėmę esminius, su tvarumu susijusius sprendimus, pavyzdžiui, kur ir kaip bus tiesiamos inžinerines sistemos, kad darbuotojams būtų tiekiamas švariausias oras arba tai, kur bus instaliuotos automatiškai valdomas išorinės žaliuzės šviesos srautui reguliuoti.
Taip pat iš karto verta numatyti, kaip pastato sklype bei aplink jį judės dviratininkai, kad netrukdytų pėstiesiems, o jiems – netrukdytų automobilių transportas“, – aiškino „M.M.M. Projektai generalinė direktorė Natalija Monkevičienė.
Jos teigimu, tvarumo pridėtinę vertę galima paskaičiuoti gana paprastai, pavyzdžiui, įvertinus, kiek kilovatų pagamino saulės energija, kiek sutaupyta šildymo ar vėsinimo sąnaudų.
„Vis dėlto anksčiau tvarumo standartus pradėjusių taikyti šalių, pavyzdžiui, Danijos patirtis liudija, kad tvarumas toli gražu nėra tik energetinis efektyvumas. Pirmiausia tai – vertybių sistema.
Akivaizdi tendencija, kad biurų nuomos rinkoje kokybė ir tvarumas tampa esminiu reikalavimu. Nes biuras reiškia ne tik gerą darbo vietą įmonės darbuotojams, bet kartu atspindi verslo vertybes, atsakomybę, padeda prisikviesti geriausius specialistus. O ir mums, nekilnojamojo turto plėtotojams, uždirbti pelną tvariai yra didelė motyvacija“, – sakė N.Monkevičienė.
Švedija: Malmės stebuklas
Malmė – Švedijoje. Tai bene garsiausias pasaulyje žaliasis miestas, į kurį krypsta sektinų pavyzdžių ieškančių architektų, politikų bei nekilnojamojo turto plėtotojų akys.
Pasak mūsų tautiečio, Malmės architekto Džiugo Lukoševičiaus, po devintajame dešimtmetyje užklupusios didžiųjų industrijų griūties, o po jos – ir krizės, Malmės politikai nusprendė keisti mieto įvaizdį – paversti jį žinių miestu.
„Tai jau nebuvo didelė naujovė – pasaulyje tokių miestų jau būta. Taigi reikėjo kažko, kas Malmę padarytų išskirtine.
Paakinti Jungtinių Tautų konferencijos, 1992 m. (The Earth Summit) surengtos Brazilijoje, švedai sutarė, kad miestas turėtų sutelkti dėmesį į žaliąsias technologijas ir atsinaujinančia energetiką. Tai buvo sąmoningas politinis sprendimas, po kurio sekė atkaklus darbas“, – pasakojo Dž.Lukoševičius.
Jis neabejoja – nėra vienos tokios „auksinės piliulės“ piliulės, kurią išgėrus įmanoma pasveikti nuo visų ligų. Taigi ir tvarus, žaliasis miestas yra ne vieno, bet daugybės veiksnių rinkinys. Tai ir investicijos į tyrimus, ir į tvarią susisiekimo sistemą. Tuo pačiu – planavimo sistemos tobulinimas, dotacijos, vizijų kūrimas, pilotiniai projektai.
„Vis dėlto manau, kad svarbiausia yra pakeisti gyventojų požiūrį. Nepaisant, kokia yra žmogaus veiklos sritis, jis taip pat gali prisidėti siekiant bendro tikslo ir žinoti, kaip tai padaryti.
Pavyzdžiui, svarbu ne tik tai, iš kokių medžiagų žmogus statosi namą, bet ir tai, kur jis kyla, kokią energiją jis naudos, kokiu transportu teks pasieksi darbą. Taip pat – ar yra netoli parduotuvė, mokykla, parkas. Net ir tai, ar bus sąlygos atliekoms rūšiuoti. Visi šie veiksniai ir yra būdingi tvariam, žaliam miestui“, – aiškino Dž.Lukoševičius.
Žalioji abėcėlė
Pasak Dž.Lukoševičiaus, nors pastaruoju metu Malmėje gyventojų skaičius auga kaip niekada sparčiai, miestas nesiplečia jau pora dešimtmečių. Tai taip pat – labai apgalvotas sprendimas.
Pavyzdžiui, šiuo metu Malmeje 60 proc. visų gyventojų kasdienėms kelionėms i darbą ar studijas renkasi dviratį, eina pėsčiomis arba važiuoja viešuoju transportu. Miesto autobusai varomi dujomis, gautomis iš maisto atliekų.
Apskritai daugiau nei 99 proc. visų atliekų yra perdirbama. Ištisi rajonai jau naudoja 100 proc. atsinaujinančią energiją. Diegiamos išmaniojo tinklo (smart grid) sistemos, skatinančios vietinę energijos produkciją. Yra numatyta, kad 2020 metais Malmė bus neutrali klimato požiūriu, o iki 2030 metų visas miestas naudos tik atsinaujinančius energijos šaltinius.
