Pasak klimatologo dr. Donato Valiuko, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje sparčiai šoktelėjo kartu su pramonės revoliucija. Palyginimui – prieš industrinės eros pradžią šis skaičius buvo 275 dalelės milijonui. Tad jei per metus CO2 kiekis ore padaugėtų trimis dalelėmis, šio amžiaus pabaigoje dalelių kiekis viršytų 650 ppm.
„CO2 kiekis sparčiai didėja dėl pramonės jau kelis šimtmečius. Nors tų dalelių svyravimas yra palyginti mažas, tačiau visada fiksuojamas tendencingas augimas. Didėjimas siejamas ir su praėjusiomis sausromis, sumenkusiais miškų plotais, o su tuo susijęs ir mažesnis CO2 sugėrimas. Ir nors visi mes esame užsibrėžę stabdyti CO2 emisijas, kol kas mes to nedarome” – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas.
Primename, kad Pasaulinės meteorologijos organizacijos tyrimo duomenimis, 2015 metais CO2 kiekis atmosferoje siekė 400 ppm, 2016 – jau 403,3 ppm (CO2 dalelių milijone oro dalelių).
– Ar tas 3,3 ppm skirtumas per vienerius metus – reikšmingas?
– Ypatingo skirtumo tarp 400 ir 403,3 kaip ir nėra, bet tai faktas, kad koncentracija didėja. Kai prieš kelerius metus buvo pasiekta 400 ppm riba, tai jau buvo įvykis. Be to, tokios CO2 koncentracijos nebuvo labai seniai – net 800 tūkst. metų. Ir jei anksčiau anglies dvideginio kiekio svyravimai buvo siejami su natūraliais gamtos procesais, pastaruoju metu tai susiję su pramone – su tuo, ką mes išmetame.
– PMO tyrime pažymėta, kad prie CO2 koncentracijos didėjimo atmosferoje 2015-2016 metais prisidėjo ir El Ninjo reikšinys.
– El Ninjo nulėmė sausras tam tikroje Žemės dalyje. Jos metu nukentėjo miškai, kurie yra pagrindiniai CO2 sunaudotojai. Be abejonės, anglies dvideginio koncentracija susijusi ir su miškų kirtimu įvairiose pasaulio vietose. Tačiau reikėtų žvelgti į bendrą tendenciją, kad mes teršiam atmosferą toliau, nepaisant Paryžiaus susitarimų ir kol kas šiltnamio dujų koncentracija tik kyla.
– Ar klimato zonoje, kurioje yra Lietuva, bus pastebimi pokyčiai ir kokių su klimato kaita susijusių reiškinių tikėtis?
– Reikėtų žiūrėti į Lietuvą ne kaip į tašką, o kaip į globalios sistemos dalį. O tendencijos mūsų zonoje yra tokios: kuo šiltesnė atmosfera, tuo labiau įšildomi vandenynai ir kiti paviršiai, tuo daugiau yra energijos atmosferoje Tai paveiks ciklonų formavimąsi, kurie liečia ir mus, pavyzdžiui, ties Atlanto vandenynu arba tam tikrų derinių susidarymą Eurazijoje. Mums labiausiai reikšmingi su Atlantu susiję ciklonai, tad dėl klimato šiltėjimo jie formuosis vis galingesni, atneš stipresnį vėją, gausius kritulius, ryškės reiškinių kontrastai. Ir kuo atmosferoje bus šilčiau, tuo labiau stiprės cirkuliacija Šiaurėje. Tenka pripažinti, kad tos tendencijos, kurios vyrauja paskutiniais dešimtmečiais, jos tik stiprės. Tad dėl tų kelių CO2 dalelių kažkokie kardinalūs reiškiniai staiga nesusidarys, bet bendra tendencija – ekstremalių reiškinių stiprėjimas ir klimato kontrastai.
– Praėjusią vasarą ir šį rudenį fiksuotos itin stiprios liūtys Lietuvoje. Ar galėjo šie reiškiniai susiformuoti dėl to paties CO2 kiekio padidėjimo atmosferoje?
– Tai tikrai galima susieti. Kadangi CO2 veikia temperatūrą, o kylanti temperatūra veikia Žemės paviršių, tai taip užsisuka uždaras ratas. Tačiau nereiškia, kad pasiekus tokį CO2 lygį, kiekvienais metais pas mus bus labai lietinga. Tie klimato svyravimai išliks. Tarkime, kiti metai gali būti priešingi – sausi. Norėčiau akcentuoti, kad vis labiau reikšmingi bus klimato kontrastai, meteorologinių reiškinių intensyvėjimas, dažnėjimas, stiprėjimas, pavyzdžiui, kai per kelias dienas iškrenta mėnesio kritulių norma. Šiemet per Karibus ir JAV keliavę tropiniai ciklonai buvo ypatingai stiprūs tiek savo plotu, tiek griaunamąja jėga, tiek dažnumu. Spalio antroje pusėje ir Europoje paūžė galingos audros, susijusios su Atlanto ciklonais.
– Paryžiaus klimato kaitos susitarimu siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniai Celsijaus. Ar taip sparčiai kylant šiltnamio efektą sudarančių dujų kiekiui atmosferoje dar įmanoma įgyvendinti tokį susitarimą?
– Reikia tikėtis, kad pavyks. Dabar dar yra tik pereinamasis laikotarpis, planų sudarymas, o taršos mažinimas prasidės nuo 2020 metų. Bet tos priemonės turi būti stiprios, masinės, ir kad jų imtųsi visos valstybės. Ir tai turi prasidėti kuo greičau.
– Kokios priemonės ir veiksmai reikšmingai sumažintų anglies dvideginio kiekį?
– Pagrindiniai teršėjai yra pramonė, energetika, žemės ūkis ir transportas. Tiek pati pramonė, visada gali būti švaresnė, jei naudotų energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Buvo kalbama apie žiedinės ekonomikos diegimą, kuomet iškastinio kuro būtų naudojama kuo mažiau, o atliekos taptų žaliavomis. Tad reikšmingiausios priemonės yra energetinis efektyvumas ir protingas vartojimas. Reikia atminti, kad kiekvienas pagamintas produktas yra ir CO2 emisijos į atmosferą. Dar vienas iš būdų mažinti CO2 koncentraciją – sodinti medžius.
– Kokia esminė anglies dvideginio reikšmė atmosferai? Kaip tos dujos veikia klimatą ir kuo pavojingos?
– Tai pagrindinės šiltnamio efektą atmosferoje sukeliančios dujos. Daugiausia išmetamos pramonės. Ir būtent šios dujos turi pagrindinį tiesioginį ryšį su atmosferos temperatūra. Kuo daugiau CO2, tuo didesnė temperatūra, nes atmosferoje sulaikoma daugiau saulės spinduliuotės ir taip globali temperatūra kyla.
– To paties PMO tyrimo metu užfiksuotas ir metano dujų kiekio padidėjimas. Koks šių dujų poveikis atmosferai ir kas jas išskiria?
– Metanas yra antros dujos po anglies dvideginio, kurias į atmosferą išskiria pramonė. Tačiau dideli metano dujų kiekiai yra užkonservuoti šiaurinėse platumose – Sibire, Aliaskoje ir ten, kur dar yra amžinasis įšalas. Kylant temepratūrai, dalis to metano išlaisvinama. Kadangi arktinėse, šiaurinėse platumose atmosfera šyla sparčiausiai, tie procesai tik intensyvės. O lyginant su CO2, metano dujos yra gerokai galingesnės, t. y. jų poveikis atmosferai, kaip šiltnamio dujų, yra didesnis.
– Žvelgiant į globalias klimato kaitos tendencijas ir klimato prognozes, kokia bus rudens pabaiga ir žiema šiais metais Lietuvoje?
– Dabartiniai duomenimis, lapkričio mėnuo turėtų būti 0,5-1 laipsniu šiltesnis negu daugiametis vidurkis, kuris yra 1,9 laipsnio Celsijaus. Ir visa žiema turėtų būti šiltesnė. Prisiminus praėjusias žiemas, tai jos jau buvo šiltesnės negu daugiametė norma.
– Tai kiekviena žiema jau yra šiltesnė už praėjusią?
– Na, tam tikrų žiemos mėnesių, o kai kuriais metais – ir visos žiemos temperatūra gali svyruoti, bet matant daugiametę tendenciją, žiema šiltėja. Ir ji šiltėja labiausiai iš visų metų laikų.
