Didina pridėtinę vertę
Lietuva žalėja – vis daugiau dėmesio skiriama aplinkai nekenksmingoms statyboms. Ir privačius statytojus, ir nekilnojamojo turto plėtotojus tai daryti skatina teisės aktai, įpareigojantys skirti dėmesį kuo aukštesnėms energinio efektyvumo klasėms. Pavyzdžiui, nuo 2016-ųjų lapkričio galioja reikalavimas statyti ne mažesnius nei A klasės reikalavimus atitinkančius pastatus.
Nors investicijos į itin mažai energijos naudojančius statinius didesnės, jas pasitelkus sukuriama gerokai didesnė pridėtinė vertė. Ir ne tik energinė.
Tokiuose pastatuose daug geresnis gyvenimo arba darbo mikroklimatas, jų priežiūra paprastesnė ir pigesnė, o neigiamas poveikis klimato kaitai beveik neegzistuoja: juose gamtos ištekliai racionaliai vartojami visą pastato gyvavimo laiką. Tokių pastatų eksploatavimo sąnaudos ilgainiui taip pat yra mažesnės.
Lėtina klimato kaitą
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, tvarūs – mažai energijos naudojantys – pastatai yra savita klimato kaitos prevencijos priemonė. Juos eksploatuojant išskiriama mažiau anglies dvideginio – šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Europos Sąjunga yra iškėlusi užduotį – valstybes įpareigojo statyti kuo mažiau energijos naudojančius pastatus ir kuo daugiau dėmesio skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams.
„Kuo mažiau gaminant energiją į aplinką išmetama anglies dvideginio, tuo mažesnis ir poveikis klimato kaitai. O senųjų pastatų renovacija ir taupiųjų pastatų statyba mažina energijos sąnaudas. Tačiau didelis energijos taupymo poveikis juntamas tik tada, kai renovuojami ne pavieniai pastatai, bet jų kvartalai ir atnaujinama visa inžinerija. Taigi viskam reikalingas planavimas, o galutinis tikslas vis dėlto yra pasyvieji – energijos iš pašalies beveik nenaudojantys pastatai“, – sakė M.Narmontas.
Vis dėlto, pasak M.Narmonto, keliant reikalavimus statinių tvarumui svarbu neperlenkti lazdos. Statybos visada susijusios su nemenkais pinigais, todėl reikia surasti pusiausvyrą tarp investicijų – statybinių medžiagų kainos ir išlaidų už šilumos energiją.
Pagrįstos investicijos
Taigi šiemet ketinama peržvelgti energinio efektyvumo klasių reikalavimus. Kartu ketinama pagelbėti ir projektuotojams.
„Nėra gerai, kad šiuo metu teisinė bazė nustato tik minimalius reikalavimus pastatų projektuotojams, o jų kompleksams – naujiems kvartalams – tokių reikalavimų apskritai nėra.
Taigi esame numatę, kad tardamiesi su architektais bei projektuotojais parengsime rekomendacijas, į kurias atsižvelgiant būtų paprasčiau suprojektuoti energinio efektyvumo požiūriu efektyviausius pastatus“, – sakė M.Narmontas.
Tačiau ne tik statybinės medžiagos ir energinis efektyvumas nulemia, ar statinys tikrai yra žalias.
Anot bendrovės „Vesta Consulting“ direktoriaus Evaldo Savickio, tarptautinėse tokių pastatų sertifikavimo sistemose dėmesys telkiamas ne tik į energijos sąnaudas ir atsinaujinančius jos šaltinius. Ypač svarbus yra patalpų mikroklimatas, kuris daro įtaką žmogaus savijautai ir sveikatai.
„Jį kuriant ir darbo patalpose būtina atsižvelgti į daugybę veiksnių. Tai ir į patalpas tiekiamas švarus, gaivus, šviežias oras, ir žemas triukšmo lygis, ir tinkamas apšvietimas.
„Darbo vietos taip pat turi būti suplanuotos taip, kad nevargintų akustika, – reikia tam tikrų architektūrinių sprendinių triukšmui suvaldyti.
Žmogus ypač blogai jaučiasi dirbdamas aklinose patalpose, į kurias nepatenka dienos šviesa. Todėl būtina skirti dėmesio natūraliam apšvietimui: privalu, kad kiekvienas darbuotojas galėtų matyti vaizdą už lango“, – sakė E.Savickis.
Statybinės ir vidaus apdailos medžiagos taip pat turi nekenkti žmogui, tad negali būti nė kalbos apie jose esančias kenksmingas dujas, pavyzdžiui, formaldehidą.
Vertina infrastruktūrą
„Vertinant pastatų tvarumą atsižvelgiama ir į šalia esančią viešojo transporto infrastruktūrą bei tai, kokios sąlygos sudarytos žmogui gyventi, pavyzdžiui, ar įrengtos dviračių trasos, elektromobilių įkrovimo aikštelės, ar netoli yra mokykla, vaikų darželis, nedidelė parduotuvė.
Atsiranda ir efektyvių vandens vartojimo prietaisų, ieškoma ir lietaus vandens panaudojimo galimybių. Galvojama ir apie kaimyniją – pasirūpinama, kad pastate esančios inžinerinės sistemos skleistų kuo mažiau triukšmo. Svarbi net komunikacija su kaimynais. Juos privalu iš anksto informuoti apie tai, kas ir kaip bus statoma“, – sakė E.Savickis. Geresnė savijauta, ge- resnis darbingumas, ramesnis poilsis. Visa tai priklauso nuo aplinkos – nuo žaliųjų pastatų. Jų naudingumas nėra matuojamas tik energijos kiekiu.
Paskelbė konkursą
Norėdama supažindinti žmones su jiems ir aplinkai nekenkiančiais pastatais, Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba yra paskel busi konkursą „Žalieji pastatai Lietuvoje 2017“. Tai pirmas kartas, kai bus vertinami 2014– 2016 m. pastatyti tvarieji statiniai ir 2016 m. parengti projektai. Tačiau konkursas dar vyksta – projektų laukiama iki spalio 6-osios. Konkurso organizatoriai kviečia dalyvauti vystytojus ir ypač teikti pastatus, kurie nėra sertifikuoti, bet pasižymi šiuo laikiškais ir tvariais sprendimais ar technologijomis. Šiuo metu Lietuvoje yra apie pusšimtį sertifikuotų komercinių žaliųjų pastatų – prekybos, logistikos centrų ir biurų pastatų.
