Sovietmečio palikimas, kuris sukelia vėžį, bet vis tiek riogso ant stogų

 

Sutrina ir supila į kelio duobes. Paslapčia suveža į miškus ir sukrauna tankumyne. Atitempia iki gamybinių įmonių ir suverčia prie jų konteinerių. Štai toks gana populiarus  asbestinio šiferio „šalinimo“ būdas, kurio išnaikinti vis dar nepavyksta.      

Ir asbesto šiferis, ir kiti gaminiai su asbestu, pavyzdžiui, izoliacinės medžiagos, yra pavojingos atliekos. Visos asbesto atmainos pripažintos I kategorijos kancerogenais – vėžio sukėlėjais. Todėl šios atliekos privalo būti tinkamai sutvarkytos, kad nekeltų grėsmės nei žmogaus sveikatai, nei aplinkai. 

Surinkti asbesto gaminiai turi būti nugabenti į sąvartynus, kuriuose šioms pavojingoms atliekoms surinkti yra įrengtos atskiros sekcija.  Užkasimas kol kas yra vienintelis asbesto utilizavimo būdas.  

 

 „Liūtys mane varo į neviltį, – pratarė Anykščių rajone gyvenantis Tomas Urbelis. – Senų molio čerpių stogą perdengėm 1983-siais. Tuo metu nebuvo kito pasirinkimo – uždengėme jį asbesto šiferiu. Per tuos 35 metus šiferio lakštai sutrūkinėjo, ištrupėjo. Kaskart, kai smarkiai lyja, vanduo sunkiasi į vidų“.  

 

Šis vyriškis seniai suka galvą, kaip ir kuo perdengti stogą. Tačiau jis neturi nuolatinių pajamų, tad negali nė pasvajoti, kad tam bankai suteiktų paskolą. Negali ir puoselėti vilties, kad  jam pavyks ištiesti ranką link kompensacijų, kurių skiriama pagal tam tikras programas. Taupyti? Gal ir pavyks kada nors sukrapštyti pinigų tiek pinigų, kad senus šiferio lakštus nuplėštų ir prikaltų vietoj jų pigiausią stogo dangą.  

 

Tokia situacija kaime – tipinė. Jei tik kuris nors iš gyventojų ir įstengia sukaupti lėšų kiauram stogui perdengti, nebesivargina tos dangos nugabenti ten, kur pridera. Viena, didžiųjų atliekų sąvartynai nemokamai priima tik nedidelį jo kiekį, antra, lėšų juk reikia ir transportavimui.    

 

Tad dažniausiai kaimynai netrunka susirinkti sveikesnių šiferio lakštų ir lopo jais savo pastatų stogus. Jei ne namų, tai bent jau ūkinių statinių. O suskilęs, juo labiau – sudužęs asbestinis šiferis dažniausiai sukraunamas kur nors užtvartyje ir riogso ten metų metus. 

 

Kaimo žmones nepriteklius dažnai įspeičia į kampą.  Tačiau ir sostinėje tereikia žvilgsnį pakelti aukštyn norint įsitikinti, kad asbestinis šiferis dar ilgai bus neįveikta problema.  Vien tik Antakalnio gatvėje pilna ir medinių, ir mūrinių po keletą butų turinčių namų, dengtų senu  šiferiu. Tas pats šiferis, pajuodęs ir aptrupėjęs, styro ir prie pat gatvės prigludusių daugiabučių balkonuose. Išlupti jį iš ten įstengtų nebent renovacija.   

Pajuodę šiferio stogai Šnipiškėse. Juo uždengti namai, lipantys į kalnelius Naujininkuose Gudų bei  Dzūkų gatvėse. Nemažai šiferiu dengtų gyvenamųjų pastatų ir Naujojoje Vilnioje, ir sostinės pakraščiuose. 

Pasak šios savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjo Valdo Juodžio, maždaug prieš penkerius metus yra atlikta apskaita – departamento Būsto skyrius inventorizavo Vilniaus gyvenamųjų namų šiferinius stogus.  Bendras jo kiekis sukasi apie 12 tūkst. tonų, ir visas jis tebėra ant stogų.  

„Kol kas nėra jokios finansinės paskatos, kuri paakintų miesto gyventojus pakeisti asbestinį šiferį nauja danga. Visa tai – pačių miestiečių valioje. Vilniaus savivaldybė savo biudžete lėšų tam nėra numačiusi“, –  kalbėjo V.Juodis.

Jo teigimu, nors šiuo metu ir yra suteikta savivaldybėms galimybių gauti tam tikrų dotacijų šiferiui surinkti ir utilizuoti, Vilniaus miesto savivaldybė nepuoselėja didelių vilčių, kad tuo pavyks pasinaudoti. Mat sostinėje dar apskritai nėra paruoštos vietos šiferiui užkasti.  

Vilniaus regiono sąvartynas šiuo metu dar nėra įrengęs asbestui skirtos sekcijos. Utenos, Kauno, Alytaus, Marijampolės  sąvartynai taip pat kratosi kitų regionų atliekų. 

„Tad kol kas apskritai nė neturime šiaip pavojingai atliekai užkasti skirtos vietos“, – kalbėjo V.Juodis. 

Pasak V.Juodžio, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymas – gana brangi paslauga. Sostinėje vos kelios privačios  įmonės turi teisę jį tvarkyti, ir jos užsiprašo didelių pinigų. 

„Galbūt mums ir pavyks rasti išeitį. Neseniai įvyko sklypo, esančio Liepkalnio gatvėje, nuomos konkursas. Esame pasirašę ir naują sutartį su statybinių atliekų tvarkytoju. Tad tame sklype numatome šalinti ir asbesto atliekas.  

Šiuo metu įmonė, su kuria pasirašyta sutartis, tvarko leidimui reikalingus dokumentus – tikrinama, ar jie atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Jei tik bus suteikta teisė priimti ir asbestą, atsiras ir didesnė konkurencija, o kartu turėtų kristi ir asbesto atliekų sutvarkymo kaina.

O kol kas Vilniuje tai – problema, šiuo metu niekas didesnio kiekio šiferio iš gyventojų negali priimti“, – kalbėjo V.Juodis. 

      

Paskaičiuota, kad nuo 1961 metų iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje asbestcemenčio gaminiams gaminti sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. 1990–2002 metais į Lietuvą kasmet buvo įvežama apie 3–4 tūkst. tonų asbesto.  

 

Dauguma asbesto sunaudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.   Anot ekspertų, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinė stogų danga.

 

Savivaldybės neturi tikslių duomenų apie jų teritorijose esantį asbesto gaminių kiekį privačiuose ir viešosios paskirties pastatuose. Vadovaujantis apklausos metu savivaldybių pateiktais duomenimis, privačiuose pastatuose esantis asbesto turinčių gaminių kiekis yra apie 407,8 tūkst. tonų viešuose pastatuose – apie 63 tūkst. tonų.    

 

Pasak Plungės savivaldybės Vietos ūkio ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto Vitalijaus Grigorjevo, duomenis apie  asbesto gaminių atliekas kaupia  ir miesto, ir rajono seniūnijų seniūnai.

„Miesto gyventojai finansinės paramos stogų dangai pakeisti negauna. Ją žmonės pakeičia už savo pinigus, kai tik įstengia tai padaryti. Tad miesto seniūnijoms sudėtinga kontroliuoti šį procesą ir surinkti duomenis apie asbesto gaminių atliekas“, – sakė V.Grigorjevas.  

 

Jis prakalbo ir apie tai, kad, atsiradus galimybe pasinaudoti lėšomis ir nemokamai surinkti asbesto atliekas, mechanizmas taip ir neįsisuko. 

„Rajono gyventojams informacija tokią galimybę buvo teikiama 11 seniūnijų, talpinama spaudoje. Tačiau dalis seniūnijų taip ir nespėjo surinkti informacijos apie gyventojų turimą šių atliekų kiekį. Mat seniūnijų mums pateiktuose asbesto atliekų sąrašuose buvo įrašytos ir dangos, kurios tebėra ant pastatų stogų ir kurias dar tik planuojama nuimti“, – kalbėjo plungiškis.

 

Informacijos rinkimą apsunkino tai, kad gyventojai jos neteikė, o jei ir teikė – tai tik apytikrę, nes pabūgo, kad jiems gali būti taikomos sankcijos už kenksmingų atliekų laikymą. 

„Tad pirminiame etape seniūnijose buvo gauti duomenis, kad turima vos 200 kg sukauptų atliekų, vėliau patikslinus – kad 2 tonos. Nes dalis gyventojų, kurie buvo gavę paramos, šiferį patys buvo išgabenę į mūsų rajone esantį atliekų šalinimo sąvartyną, o kiti jo turėjo vos po keletą šiferio lapų. Būtų neekonomiška vien dėl jų pas juos važiuoti“, – paaiškino V.Grigorjevas.  

Rokiškio rajono savivaldybė – viena tų, kuri šiemet netiesė rankos į joms parengtą dotacijų krepšelį. 

Pasak šios savivaldybės vicemero Egidijus Vilimo, gyventojai po truputį keičia namų stogus, bet patys ir išgabena tą šiferį į sąvartyną.  Vieni – už savo lėšas, kiti – pasinaudodami tam skirtomis kompensacijomis. 

„Nėra mūsų rajone didelių bėdų. Regioninis atliekų tvarkymo centras ir šiuo metu iš gyventojų priima nedidelį šiferio kiekį. O jei pati savivaldybė imasi remontuoja kokį nors statinį, dar rengiant projektą numatoma,  kaip utilizuoti šiferį ir kiek tam skirti pinigų.  

Jeigu atsirastų žmonių, kurie savarankiškai – už savo pinigus perdengtų šiferinius namų stogus,  jiems iš tikrųjų kiltų problemų, kur tą didelį atliekų kiekį padėti. Bet to šiuo metu nėra“, – aiškino E.Vilimas. 

 Pasak Kupiškio rajono savivaldybės  mero Dainiaus Bardausko, pirmoji banga, paskatinusi kaimo žmones perdengti gyvenamųjų namų stogus, atslūgo, o nauja dar nekyla. 

„Patys žmonės nerodo entuziazmo. Pasinaudoti specialių programų lėšomis jiems nėra paprasta, reikalavimai – gana griežti. Kita vertus, kurie jau persidengė gyvenamuosius namus, mielai pasikeistų ir ūkinių pastatų stogus. Tačiau neturi tam pinigų, o apie kokias nors kompensacijas valstybė dar nekalba. Tai – dvilypė problema“, – sakė meras.

Jis užsiminė ir dar apie vieną niuansą. Juk pasitaiko, kad iš žmonių, kurie užkloja naują stogo dangą,  kaimynas pasiima senuosius šiferio lakštus ir perdengia savo ūkinių pastatų stogus. 

„Viskas – vardan taupumo, bet ne vardan sveikatos ar aplinkosaugos. Ir niekas kol  kas nedraudžia to daryti“, – tarstelėjo D.Bardauskas.       

Šiemet savivaldybėms yra numatyta būdų, kaip jos galėtų pagerinti situaciją – gauti lėšų, surinkti savo teritorijoje esančias asbestinio  šiferio atliekas ir jas deramai sutvarkyti – saugiai pašalinti. 

Tokią galimybę suteikė  Lietuvos  aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Nuo balandžio iki birželio pradžios jis iš savivaldybių rinko paraiškas dotacijoms gauti. Tačiau iš 60-ies Lietuvos savivaldybių jų paprašė maždaug pusė – 27-ios. 

Pasak LAAIF Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiojo specialisto Antono Misevičiaus, kol kas tai buvo pats pirmas kvietimas paraiškoms teikti. Patirties, kaip tai padės savivaldybėms įveikti problemas, dar nėra. 

„Pastebėjome, kad vis tos pačios savivaldybės teikia paraiškas, kai skiriama lėšų atliekoms tvarkyti, ar tai būtų automobilių padangos, ar konteineriai, kurių reikia pakuotėms surinkti. 

Nežinia, kodėl kitos snūduriuoja. Gal tiesiog nenori vargti – pildyti paraiškų ir imtis projektų?  

Ko gero, dalis savivaldybių apskritai neturi asbesto atliekų, galbūt jas sutvarko už savo pinigus, pavyzdžiui, sukauptus už rinkliavą. “, – svarstė A.Misevičius.    

 

„Surinkome iš seniūnijų duomenis apie susikaupiančius asbestinio šiferio kiekius. Jos geriausiai žino, kiek maždaug gyventojų per metus pakeičia namų stogus. 

Pirksime didelės talpos maišus ir dalinsime juos tiems gyventojams, kurie keis asbestinio šiferio stogo dangą nauja. Jie galės iš karto šiferio lakštus krauti į maišus, nes šiferio nevalia niekur sandėliuoti“, – paaiškino Lazdijų rajono savivaldybės Architektūros ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Audra Kimbirauskienė.

Į maišus sukrautas šiferis bus paimamas iš namų ūkių ir išgabenta į Alytaus regiono sąvartyną.

„Po truputį žmonės juk keičia šiferinius stogus, ir ne tik gyvenamųjų namų, bet ir ūkinių pastatų.

Dar gana dažnai tas šiferis atsiduria kur nors pamiškėse, nelegaliuose sąvartynuose. Tikimės, kad  ta pagalba, kad ir nedidelė, padės žmonėms atsikratyti šitų bjaurių įpročių“, – vylėsi A.Kimbirauskienė.

Šiemet savivaldybėms yra numatyta būdų, kaip jos galėtų pagerinti situaciją – gauti lėšų, surinkti savo teritorijoje esančias asbestinio  šiferio atliekas ir jas deramai sutvarkyti – saugiai pašalinti. 

Tokią galimybę suteikė  Lietuvos  aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Nuo balandžio iki birželio pradžios jis iš savivaldybių rinko paraiškas dotacijoms gauti. Tačiau iš 60-ies Lietuvos savivaldybių jų paprašė maždaug pusė – 27-ios. 

Pasak LAAIF Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiojo specialisto Antono Misevičiaus, kol kas tai buvo pats pirmas kvietimas paraiškoms teikti. Patirties, kaip tai padės savivaldybėms įveikti problemas, dar nėra. 

„Pastebėjome, kad vis tos pačios savivaldybės teikia paraiškas, kai skiriama lėšų atliekoms tvarkyti, ar tai būtų automobilių padangos, ar konteineriai, kurių reikia pakuotėms surinkti. 

Nežinia, kodėl kitos snūduriuoja. Gal tiesiog nenori vargti – pildyti paraiškų ir imtis projektų?  

Ko gero, dalis savivaldybių apskritai neturi asbesto atliekų, galbūt jas sutvarko už savo pinigus, pavyzdžiui, sukauptus už rinkliavą. “, – svarstė A.Misevičius.       

 

 

Įmonė „Ekokonsultacijos“ šiemet pateikė  pavojingų atliekų technologinių srautų analizę. Jos duomenimis, Lietuvoje yra 42 atliekų tvarkytojai, kurie turi teisę sutvarkyti statybines atliekas, turinčias asbesto bei 41-as – turintis teisę tvarkyti izoliacines medžiagas, kuriuose yra asbesto.  

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2015-aisiais Llietuvoje buvo sutvarkyta 1717,6 tonos izoliacinių, asbesto turinčių gaminių bei 11256 tonų statybinių medžiagų.  2014-aisiais iš viso surinktos asbesto atliekos sudarė 18 179 tonų.

 

Šių atliekų surinkimo kiekis staiga padidėjo 2012-aisiais, kai atsirado paskata žmonėms keisti asbestinio šiferio stogus. Pavyzdžiui, 2011-aisiais jo tebuvo surinkta 5045 tonos.  

 

Praėjusių metų statistika dar neteikiama.