Tai Europos Komisijos priekaištai mūsų šaliai už tai, kad iki šiol nesugebama įgyvendinti Nuotekų direktyvos reikalavimų. O ji numato, kad visose aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius peršoka 2 tūkst., net 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotai ir tik likusi dalis gali būti kaupiama individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
Nesijungia – per brangu
Šiuolaikiniai valymo įrenginiai leido smarkiai sumažinti į aplinką išleidžiamų teršalų kiekį. Bet su nuotekomis į vandenį vis dar per daug patenka ir organinių, ir azoto bei fosforo junginių.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad žmonės nesijungia prie centralizuotos vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo sistemų, net jei jos atvestos iki sklypo. Motyvas? Jiems per brangu.
Varėna – vienas 58 miestų, patekusių į juodąjį Europos Komisijos sąrašą. Mat ir joje centralizuotu būdu surenkama per mažai nuotekų.
„Esame įrengę naujus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus. Bet nemažai namų taip prie jų ir neprisijungė. Viena, įtaką tam daro emigracija – daug tuščių namų. Antra, žmonės neturi finansinių galimybių. Juk yra ir tokių namų, kuriuose nėra jokių sanitarinių mazgų, o gyventojai naudojasi lauko tualetais“, – sakė bendrovės „Varėnos vandenys“ direktorius Eimantas Kirkliauskas.
Jo teigimu, kad varėniškiams būtų paprasčiau, nereikalaujama projekto – tam išduodamos tik techninės sąlygos. Norintiems pati įmonė iki namo pakloja vamzdžius, kuriais prisijungiama prie infrastruktūros. Kaina priklauso nuo atstumo, pavyzdžiui, 28 m ilgio trasa gali kainuoti apie 400 eurų.
Keičia teisės aktus
Kaip paskatinti žmones neignoruoti aplinkosaugos, kad EK atšauktų procedūrą? Aplinkos ministerija išeitį bando rasti rengdama dviejų teisės aktų pakeitimus.
„Pagal dabartinį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą vandens tiekėjai infrastruktūrą įrengia iki sklypo ribos. Planuojame taip pakeisti šį teisės aktą, kad atsirastų prievolė nutiesti reikiamas sistemas iki pat būsto. Galvojama ir apie kitus skatinimo būdus, pavyzdžiui, nemokamą prisijungimo projektą, galimybę už prijungimą išsimokėti. Yra kuriamas ir investicijų kompensavimo mechanizmas“, – sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė.
Numatomos pareigos ir patiems gyventojams. Jie bus įpareigoti jungtis prie infrastruktūros, o to nepadariusiems per nustatytą laikotarpį grės sankcijos.
Sukurs įrenginių registrą
Nerimą turėtų pajusti ir tie namų šeimininkai, kurie turi individualius įrenginius nuotekoms surinkti. A.Kniežaitės-Gofmanės teigimu, pokyčių bus ir šioje srityje. Numatyta, kad būsto savininkai bus įpareigoti jungtis prie centralizuotos sistemos, jeigu tik ji bus įrengta.
„Šiuo metu nežinome, kas, kur ir kaip savo valdose tvarko nuotekas. Tam, kad kontrolė būtų geresnė, bus sukurtas individualių nuotekų tvarkymo sistemų registras.
Jame bus kaupiami duomenys apie įrenginio tipą, vietą, priežiūrą ir kiti. Duomenis jam privalės pateikti ir nuotekų transportuotojai, ir įmonės, įrengiančios rezervuarus, ir savivaldybės, išduodamos leidimus individualaus namo statybai“, – sakė departamento vadovė.
Dar viena naujovė – individualiuose biologinio valymo įrenginiuose iš nuotekų turės būti šalinami azoto bei fosforo junginiai. Šis reikalavimas bus nustatytas naujoms montuojamoms individualioms nuotekų surinkimo sistemoms.
Apskaičiuota, kad Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti – vandentvarkos infrastruktūrai įrengti ir prie jos prisijungti – vartotojams reikės maždaug 100 mln. eurų.
Įrenginiai – per silpni, azoto – per daug
Kęstutis Vaitkevičius, bendrovės „Kėdainių vandenys” direktorius
„Parengėme projektą – teks pertvarkyti jau veikiančius nuotekų valymo įrenginius ir padidinti jų pajėgumą. Nežinia, kaip bus su finansavimu,
Norėtume, kad viską pavyktų sutvarkyti per 27 mėnesius. Tuomet, kai 2002 metais buvo atlikta galimybių studija, apskaičiuotas kitoks valymo įrenginių pajėgumas. Juos pastačius prie jų buvo prijungtos kelios greta Kėdainių esančios gyvenvietės. Atsirado ir keletas naujų įmonių, turinčių nemažai nuotekų, o ir buvusios padidino pajėgumus.
Paskutinis lašas – paleisti pūdymo džiovinimo įrenginiai, iš kurių atgal sugrąžinamas jau kartą iš nuotekų išvalytas azotas".
