Laiko dar yra. Dabartinis Lietuvos teritorijos bendrasis planas dar galios iki 2020-ųjų. Tačiau tam, kad būtų išsaugotas jo tęstinumas, šiuo metu jau pradedamas rengti ir naujas planas. Tai – pats svarbiausias teritorijų planavimo dokumentas, į kurį atsižvelgiant vėliau kuriami smulkesni teritorijų planai.
Iki 2030-ųjų, o vėliau – ir iki 2050-ųjų. Štai tokius laiko kąsnius turės aprėpti naujas bendrasis Lietuvos teritorijos planas. Dokumentas, kuris yra atsidūręs su teritorijų planavimu susijusių dokumentų hierarchijos viršūnėje.
Jame neišvengiamai dėmesys skiriamas ir aplinkosaugai – gamtos ištekliams, rekreacijai, aplinkos švarai, ekologijai ir daugybei kitų jai poveikį darančių veiksnių.
Tačiau tai – ne svarbiausia priežastis, nulėmusi, kad teritorijos bendrąjį planą turi kaskart rengti Aplinkos ministerija.
„Esame nacionalinių darnaus vystymo strategijų koordinatoriai. Lietuvos teritorijos bendrasis planas būtent ir yra kompleksinis dokumentas, kuriame atsiduria visos tos strategijos. Tačiau arbitras vis tiek lieka vyriausybė“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Kadangi, kuriant planą, dėmesį tenka skirti darniai plėtrai, saugomoms teritorijoms, gamtos ištekliams, biologijai, o kartu – ir miestų plėtrai, tad AM ir yra ta institucija, kuri turi tai padaryti.
Investicijų kelrodis
Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovo, architekto – urbanisto Mindaugo Pakalnio, šiuo metu galiojantis bendrasis planas yra parengtas seniai, 1998-aisiais. Jam įsigaliojus 2002-aisiais, buvo rengiami visų savivaldybių ir apskričių bendrieji planai – miestų ir rajonų savivaldybių plėtros strategijos.
„Bendrasis planas nustato svarbiausius principus, kokia turėtų būti plėtra šalies viduje. Tai lyg premjero stalo knygą, nes į jį atsižvelgiant šalyje yra planuojamos vyriausybės investicijos.
Apskritai šis planas yra ilgalaikė teritorinės plėtros strategija“, – sakė M.Pakalnis.
Dabartinis planas buvo rengiamas maždaug prieš dvidešimt metų, o nuo to laiko daug kas pasikeitė, pirmiausia – demografinė situacija. Anot architekto, atsirado būtinybė įvertinti, kurios gyvenvietės tebeturi ankstesnį statusą, o kurios – ne. Nes nuo gyventojų skaičiaus priklauso ir infrastruktūros plėtra.
„Apskritai bendrasis teritorijos planas padeda apsispręsti, kur išlaikyti socialinę infrastruktūrą, kur turi būti išsaugotos mokyklos, kur reikia numatyti daugiau, o kur – mažiau paslaugų, kokie turi būti teritoriniai miesto ar miestelio prioritetai. Visa tai turi būti suguldyta būtent į šį planą, kad vėliau, į jį atsižvelgdamos, savivaldybės galėtų detalizuoti savo planus.
Savo ruožtu bendrasis planas turi būti „gyvas dokumentas“, – toks, kurį prireikus būtų galima koreguoti. Pavyzdžiui, taip nutiko ir jau minėta „Rail Baltica“ trasa. Bendrame plane juk buvo numatyta,m kad ji turi driektis per Šiaulius, bet vėliau, atlikus studiją, paaiškėjo, kad geriau ji tesuka pro Panevėžį“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Tačiau ką nors plane keičiant būtina įvertinti, kokią įtaką tas pokytis turės kitoms ūkio šakoms, pavyzdžiui, logistikos srautams, žemės panaudojimui.
Miestai ir pokyčiai
Daugiausia investicijų paprastai pasiekia didžiuosius miestus. Kokių tad pokyčių, rengiant naująjį planą, turės atsirasti Vilniuje?
„Tai – vyriausybės politikos – valstybės investicijų reikalai, kurie turi būti sprendžiami būtnt šiame plane. Pavyzdžiui, Vilniuje vis dar nėra atsakyta į klausimą, reikia ar ne Vilniaus oro uoste antro orlaivių kilimo-leidimosi tako. Rezervuoti jam žemę ar ne?
Arba „Rail Baltica“ vėžės atšaka į Vilnių: Baltijos šalių vyriausybės lyg ir sutarė, kad ji bus, bet toji trasa dar nenumatyta jokiame teritorijų planavimo dokumente. O tai būtina padaryti“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Ne kokiame nors kitame dokumente, bet būtent Lietuvos teritorijos bendrajame plane turi būti numatyta ir Vilniaus bei Kauno dvimiesčio plėtra. Pavyzdžiui, plane reikia numatyta, kokia bus šių miestų specializacija, o to reikia, kad jie jie ne konkuruotų, bet papildytų vienas kitą.
„Kaip plėtoti jų infrastruktūrą? Ar reikia tarp Vilniaus antro greitkelio? O gal reikia dar vieno įvažiavimo į Vilnių, atvykus nuo Vievio ir sukant link Pilaitės? Atrodytų, kad tai tėra kelių savivaldybių reikalas, bet visatai turi būti įrašyta ir į bendrąjį planą. Nes tai – dokumentas, kuris padeda efektyviai naudoti valstybės lėšas“, – sakė M.Pakalnis.
Reveransas aplinkosaugai ir ne tik jai
Bendrasis Lietuvos teritorijos planas – tai valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas. Tam, kad jo sprendiniai nesiliautų galioję – kad būtų išsaugotas tęstinumas, šiuo metu ir yra pradedamas rengti naujasis dokumentas.
Pokalbis apie jo tikslus ir siekius – su Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Erdvinio planavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Aleksandru Gordevičiumi.
– Kam yra reikalingas Lietuvos teritorijos – sausumos ir jūros – bendrasis planas? – paklausiau A.Gordevičiaus.
– Tai privalomasis teritorijų planavimo dokumentas. Jei jis nustotų galioti, galios netektų ir žemesnio lygmens planai – jie netektų koordinatoriaus.
Taigi rengiant šį planą nacionaliniu lygmeniu yra nustatomos principinės šalies teritorijos plėtros nuostatos.
– Maždaug kiek laiko galioja toks svarbus teritorijų planavimo dokumentas?
– Dabartinis planas įsigaliojo 2002-aisiais ir galios iki 2020-ųjų.
Naujasis planas rengiamas atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, galiojančias nuo 2014-ųjų. Numatyta, kad jis galios neribotai, bet numatytos artimesnė ir tolimesnė perspektyva – jis sieks 2030 ir 2050 metus.
Paprastai į tokią perspektyvą orientuojami ir kiti teritorijų planavimo dokumentai. Ir ne tik Lietuvoje.
– Kokią teritoriją apima šis planas?
– Jis apima visą vieningą Lietuvos teritoriją – ir sausumą, ir jūrą.
Tačiau pirmą kartą vienu metu bus rengiamas visos teritorijos planas. Ankstesnis planas jūros „užkabino“ nedaug, ir tik vėliau buvo papildytas jūrine – atskirai parengta – dalimi.
Dabar gi viskas bus rengiama kartu. Tai bus nuoseklus darbas – vieningas dokumentas, kuriam nebereiks prisiūti lopų.
– Koks apskritai yra teritorijų planavimo tikslas?
– Turime ribotą teritoriją – Lietuvos juk nedaugėja. 2017-ųjų sausio 1-osios duomenys liudija, kad mūsų valstybės sausumos plotas sudaro 6 528 617 hektarų.
Kadangi teritorija nėra didelė, visi, į ją pretenduojantys, stengiasi gauti savo dalį ir dėl jos stumdosi alkūnėmis. Juk ir kaimynai pykstasi dėl žemės lopo, ir dėl to, kad kaimyno pastatas remiasi į kito kaimyno tvorą. Ir bendruomenės skersuoja į netoliese kylančias nedideles įmones.
Tokių detalių, kur ir ką galima statyti, bendrajame plane nebus numatyta. Bet į jį yra (ir bus) surašyti funkciniai prioritetai. Tai didelės teritorijos – stambios zonos, kuriose bus įvertintos ir nurodytos plėtros jose galimybės.
Veikla, kuri bus plėtojama vienoje teritorijoje, turės nekliudyti veiklai kitoje teritorijoje. Taigi svarbu, kad kiekviena jų atrastų savo vietą.
Be to, svarbu ne tik šiandienė darna, bet ir tvarumas ilgalaikėje perspektyvoje. Jeigu ilgainiui tas mechanizmas išsiderintų ir neliktų tvarumo – kiltų problemų. Todėl būtina susisieti ir sausumos, ir jūros teritorijoje vykdomą veiklą – išsaugoti ekologinę pusiausvyrą.
Pavyzdžiui, jei plėtojama energetika, svarbu, kad tai būtų vieninga sausumos ir jūros struktūrų sistema.
Jei plėtojamas transportas, rekreacinės zonos, gamtos ar kultūros paveldas – visa tai turi sudaryti nuoseklų vieningą audinį, o ne sugulti į pavienius planavimo gabalus.
– Ar bendrasis planas turi sąsajų su investicijomis į rekreacinę plėtrą?
– Jei jau verslas nori plėtoti tam tikrą veiklą, jis neišvengiamai pasidomi ir tuo, kur gi jai yra palankiausia vieta. O ji priklauso į nuo veiklos dydžio – nuo verslo „pinigų kišenės“ ir jo užmojų.
Jeigu tai smulki veikla, ieškoma palankių vietų vietos verslui.
Jeigu tai labai dideli užmojai, tuomet vertinama, kur būtų tinkamiausia vieta tarptautiniams rekreaciniams centrams.
Bet jei yra ypač palankios sąlygos ir konferencijos, ir poilsiui organizuoti, bet vietovę pasiekti sunku, ir net nežinia, ar pasiseks prisikviesti svečių iš užsienio, būtina atsižvelgti ir į kitokių paslaugų plėtros galimybes.
Pavyzdžiui, ežeringos teritorijos Rytinėje Lietuvoje lėktuvu niekas juk nepasiseks. Bet jei toks verslas bus plėtojamas arčiau Lietuvos oro uostų, atsiras ir tikimybė, kad tokio pobūdžio veikla bus sėkmingesnė.
O jei reikia gydomosios rekreacijos, ieškome tam tinkamų sąlygų ir kur tokios vietos yra numatytos bendrajame plane.
Štai todėl verslininkai ir investuotojai atsižvelgia į šį dokumentą. Pramonines investicijas jie taip pat skirsto neignoruodami bendrojo Lietuvos teritorijos plano.
Tinkamoje teritorijos vietoje „padėti“ savo investicijas yra labai svarbu. Nes tam įtakos turi ir gamtos ištekliai, ir infrastruktūra, ir klimatas, ir socialinės sąlygos, ir darbo ištekliai. Planas suteikia galimybę investuotojui įvertinti visas šias sąlygas.
– Planas padeda suderinti aplinkosaugos ir verslo interesus?
– Ne tik juos. Yra ir daugybė kitų interesų. Tai juk kompleksinis planas, nes ir veiklos yra skirtingos, ir aplinkos apsaugos – taip pat.
Veiklų yra tokių, kurios ir pačios negali būti suderinamos, pavyzdžiui, žemės ūkis ir pramonė. Arba miškų ūkis (reakreacija) ir pramonė.
Gali būti gamtos apsaugos interesai, ekologinės pusiausvyros užtikrinimas, bet gali įsiterpti ir kultūros paveldo interesų. O jie gali nesutapti.
