Dabar toks teiginys yra labai argumentuotai paneigtas.
Britų Kolumbijos universiteto išleistoje ataskaitoje rašoma, kad taikant ekologiškus ūkininkavimo būdus planetos resursai išeikvojami netgi labiau, nei ūkininkaujant tradiciškai.
Maža to, vartotojų sveikatai ekologiški produktai nėra naudingesni, nepaisant aukštesnės jų kainos.
Tyrimo autoriai pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad ekologiniai ūkiai užaugina iki 25 proc. mažiau maisto, tenkančiu vienam akrui, nei tie, kurie prieš pasėlius naikinančias piktžoles kovoja pesticidais.
Remiantis tuo, kad pritaikant dirvą žemės ūkiui kyla viena didžiausių grėsmių laukinei gamtai, mokslininkai padarė išvadą, kad ekologiškas ūkininkavimas yra mažiau draugiškas aplinkai už tradicinį, rašoma britų interneto portale „MailOnline“.
Gali net ir nuodyti
Nors pripažįstama, kad ekologiškas maistas gali turėti „šiek tiek daugiau maistinių mikromedžiagų“, tai jokiu būdu nėra savaime supranta, kad produktas turi kokią nors realią naudą vartotojų sveikatai.
Dar blogiau – taip vadinamo ekologiško maisto entuziastams ir tiems, kurie žavisi „natūraliais“ vaistais, netgi gresia mirtinas pavojus.
Visai neseniai du žmonės buvo skubiai nuvežti į ligoninę, nes išgėrus žolelių arbatos, pirktos San Fransisko (JAV) ekologinėje parduotuvėlėje, jų būklė smarkiai pablogėjo. Juos net teko gaivinti, kadangi arbatos sudėtyje, pasirodo, buvo ir labai nuodingo augalo – kurpelės, dėl kurios labai susilpnėjo pacientų širdies darbas. Blogiausia, kad šiam nuodingam augalui nėra jokių žinomų priešnuodžių.
Stebėtina, koks mažas triukšmas kilo dėl to, kad rinkoje atsirado mirtinų ekologiškų produktų. Jeigu panašiai būtų nutikę pavartojus tradiciniu būdu išaugintus produktus, žinia apie tai atsidurtų pirmuose žiniasklaidos puslapiuose ir dar būtų palydėta emocingų ekologiniams ūkiams atstovaujančių organizacijų, tokių kaip Dirvos asociacija, pranešimų spaudai.
O ar žinojote, kad, pavyzdžiui, pernai nieko neįtariantiems britams buvo parduota 92 tūkst. jonažolės ekstrakto tablečių, galinčių sukelti mirtiną pavojų sveikatai? Į šią partiją pateko ir nuodingų augalų, kurie augo drauge su naudingais.
Dar daugiau – ar žinojote, kad 2011 metais kone 4 tūkst. žmonių rimtai apsikrėtė (53 dėl to mirė) E. Coli bakterijomis, kurių protrūkio šaltinis buvo ekologiški pupelių daigai, užauginti viename ūkyje Vokietijoje, į pietus nuo Hamburgo.
„MailOnline“ interneto portalo apžvalgininkas Dominicas Lawsonas prisipažino, kad pats vos netapo ekologinio ūkininkavimo auka.
„Prieš kelerius metus mano žmona nusprendė, kad mūsų daržas turėtų būti visiškai ekologiškas. Ji ėmė tręšti daržoves balandžių mėšlu, pirktu iš akivaizdžiai garbingo alternatyvių produktų žmogaus sukurtoms azoto trąšoms tiekėjo.
Negaliu pasakyti, kad mūsų daržovių skonis tapo geresniu. Bet galiu pasakyti, kad aš nuo mūsų ekologiško mėšlo užsikrėčiau psitakoze. Mano liga – kartais vadinama „paukščių gripu“ – sparčiai išsivystė į įprastiems antibiotikams atsparios pneumonijos formą. Tai reiškia, kad man reikėjo savaitę praleisti ligoninėje, prijungtam prie lašelinės“, – rašė D.Lawsonas.
Kam labiau gresia vėžys?
Paprastai mamos parduotuvėje labiausiai linkusios rinktis ekologiškus produktus, nes jos būna įtikintos teiginių, kad pesticidai kažkaip susiję su žmonių vėžiniais susirgimais. Kuri gi mama nebus pasiruošusi sumokėti 50 proc. daugiau už daržoves, manydama, kad taip jos vaikams sumažės tikimybė susirgti vėžiu?
Dėl šio klaidingo įsitikinimo kartais moterys apibūdinamos, kaip ekologinių judėjimų įkvėpėjos. Labai didelę įtaką tokiam judėjimui atsirasti padarė Rachelės Carson knyga „Tylusis pavasaris“. Joje teigta, kad dėl žmonių sukurtų chemikalų, kurie patenka į maisto grandinę, kils vėžio epidemija. Todėl išmirs kone 100 proc. vienos kartos atstovų. Taip ši autorė rašė daugiau nei prieš pusę šimtmečio. Bet tiesa yra ta, kad mes dabar gyvename ilgiau, nei bet kada.
Kaip pastebėjo Jungtinės Karalystės Edinburgo universiteto profesorius Anthony Trewavasas, nuo šeštojo dešimtmečio, kai pradėta naudoti vis daugiau pesticidų, „skrandžio vėžio atvejų Vakarų šalyse sumažėjo iki 60 procentų“.
A.Trewavasas yra ūkininkavimo be žemės apdirbimo šalininkas. Tokio principo besilaikantys ūkininkai vengia pažeisti dirvą, ją ardami. O ekologiniuose ūkiuose ūkininkai privalo arti dirvą, kad sunaikintų piktžoles, kurias kitu atveju nužudytų pesticidai.
Profesoriaus teigimu, jeigu pesticidai tikrai žmonėms sukeltų vėžį, tuomet ši bauginanti liga labiau grėstų tradiciniams ūkininkams, kurie su šiomis trąšomis sąveikauja labiau, nei bet kas kitas. Bet jam atlikus 12 atskirų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 300 tūkst. ūkininkų, visais išskyrus vieną atvejais paaiškėjo, kad šios profesijos atstovai vėžiu sirgo gerokai rečiau, palyginti su bendru sergamumu.
Ar verta mokėti brangiau?
Prieš trejus metus atlikus didžiulį susirgimų vėžiu Jungtinėje Karalystėje tyrimą, kurio metu buvo ištirtos vidutinio amžiaus šios šalies gyventojos, nepavyko atrasti įrodymų, kad moterims, kurios valgo ekologiškus produktus, mažiau grėstų vėžys.
Maža to, apklausus 600 tūkst. 50 metų ir vyresnių moterų paaiškėjo, kad tos, kurios valgė ekologiškus produktus, netgi truputėlį labiau rizikavo susirgti krūties vėžiu.
Tačiau ekologiniams ūkiams atstovaujanti Dirvos asociacija, greičiausiai nuogąstaujanti, kad gali žlugti jos narių verslas, sumenkino šio tyrimo rezultatus ir įžūliai patarė visuomenei reaguoti į šią ataskaitą su „žiupsniu ekologiškos druskos“.
Tai nereiškia, kad prekybos centrų lentynose esantis ekologiškas maistas yra prastesnis už pigesnį neekologišką. Bet ar tikrai už jį verta mokėti brangiau?
Norint gauti skanesnio maisto, galima jo pirkti iš ūkininkų turguje. Jis būna aromatingesnis ne todėl, kad yra ekologiškas, bet todėl, kad yra šviežias, užaugintas čia pat, o ne atvežtas iš toli.
