Nepaisant kelių mokslinių ekspedicijų į giliausias vandenynų vietas, daugumoje Ramajame vandenyne esančių Marianų ir Kermadeko įdubų gelmių nei žmonės, nei jokie jų sukurti įrenginiai nėra buvę.
Tačiau 10 kilometrų gylyje gyvenančių vėžiagyvių organizmuose mokslininkai aptiko itin kenksmingų pramoninių teršalų.
Kai Aberdyno (Škotija) universiteto mokslininkas dr. Alanas Jamiesonas ištyrė trijų rūšių šoniplaukas, gyvenančias 7-10 kilometrų gylyje, rezultatai buvo gąsdinantys, – rašo portalas iflscience.com
Tyrimo metu visose trijose vėžiagyvių rūšyse buvo aptikta polichlorintų bifenių (PCB) ir polibromintų difenileterių (PBDE) – itin nuodingų organinių teršalų. Šie, žmogaus sukurti chemikalai, patekę į organizmą nepasišalina ir trikdo hormonų veiklą. Be to, bioakumuliacijos metu, kai užterštais vėžiagyviais minta stambesni plėšrūnai, nuodingi junginiai patenka ir į jų organizmus.
Anksčiau PCB buvo naudojami kaip aušalai ir izoliaciniai skysčiai transformatoriuose bei kondensatoriuose.
Daugelis PCB junginių ir mišinių yra stipriai nuodingi, todėl 8-9 dešimtmečiuose PCB, susijusių su atviru panaudojimu, gamyba ir naudojimas buvo uždrausti. Vien iki 1970-ųjų, buvo pagaminta 1,3 milijono tonos šios medžiagos. Deja, bet šie nuodai savaime nesuyra ir mažai kas buvo padaryta, kad jie būtų saugiai sunaikinti.
Kartu su įvairiausiomis neatsakingai rūšiuojamomis ar perdirbamomis atliekomis, ši medžiaga ir pateko į jūras ir vandenynus.
Tuo tarpu polibromintų difenileterių naudojimas nėra uždraustas, todėl situacija su šiuo teršalu – dar prastesnė. PBDE – tai bromintos cheminės medžiagos, naudojamos gaminių atsparumui nuo ugnies didinti. PBDE naudojama beveik visiems elektros arba degiems prietaisams, pavyzdžiui, televizorių ar asmeninių kompiuterių korpusams ir t.t.
Žurnalui „Nature Ecology and Evoliuton“ mokslininkas A. Jamiesonas teigė, kad Marianų įduboje gyvenančių vėžiagyvių organizmuose PCB lygis yra 50 kartų didesnis, negu krabų, gyvenančių vienoje labiausiai užterštų Kinijos upių – Liaohėje.
Manoma, kad toks gelmių užterštumas atsirado dėl yrančios didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių salos.
Tuo tarpu Kermadeko įduba, esanti pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra bene atokiausiai nuo bet kokių industrinių pasaulio zonų, Tačiau joje užfiksuota PBDE teršalų koncentracija buvo didesnė, negu Marianų įduboje. Kol kas nėra aišku, nei kas dėl užterštumo PBDE ir PCB nutiks gyvajai gamtai, nei kiek laiko ji gyvuos.
Panašu, kad plastikas ir kitos atliekos jau pasiekė ir atokiausius pasaulio kampelius.
Parengė Šarūnas Meškys
