Tai modernios ekspozicijos, kurios prikausto lankytojų dėmesį nepaisant, koks jų amžius. Tuose lankytojų centruose vadovai padeda surinkti žinių apie teritorijos gamtą – augmeniją, gyvūniją, kraštovaizdį, žmonių veiklos bei buities ypatybes. Ir pataria, kur nukeliauti.
O pasižvalgyti Lietuvoje tikrai yra į ką. Juoba kad ir nacionaliniuose, ir regioniniuose parkuose yra įrengta pažintinių takų, regyklų, lankyti pritaikytų piliakalnių, garsiųjų apžvalgos bokštų.
Vis dėlto kiekvienai pažintinei kelionei reikia kelrodžio. Todėl ir aplinkosaugininkai, ir gamtininkai pataria pažintį su gamtos sukurtais parkais pradėti nuo Vilniuje įkurto Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro.
Jame galima rasti informacijos apie nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus ir draustinius, lankytinas vietas – sužinoti, ką verta pamatyti bei tai, kas ir kodėl Lietuvoje saugoma.
O po to, išsirinkus maršrutus, pradėti keliones po Lietuvą, kurioms pabaigos nėra ir negali būti.
Dauguma lankytojų – moksleiviai
„Lankytojai – smalsūs. Mane tai labai stebina. Dirbu neseniai, nedaug teko vesti ekskursijų, bet kiekvienoje jų juntu vaikų gebėjimą viskuo žavėtis. Pavyzdžiui, mažiausiųjų grupėje buvo antrokai. Vos įstengiau juos nulaikyti – jiems rūpėjo viską paliesti, viską kuo greičiau patiems išbandyti ir dar visiems – vienu kartu“, – sakė Nacionaliniame lankytojų centre dirbanti specialistė Eglė Česnakavičiūtė.
Tą patį pakartotų ir didelę patirtį turinti Nacionalinio lankytojų centro vyriausioji specialistė Onutė Drobelienė. Ji puikiai geba sudominti vaikus tuo, į ką tik ekspozicijoje nukrypsta jų akys. Ir vaizdžiai išaiškinti, kaip Lietuvoje darniai veikia saugomų teritorijų sistema ir kam jos apskritai reikia.
O.Drobelienė pasiūlo vaikams pavarstyti sienines spintas, kad jie sužinotų, kuo esame įdomūs pasauliui ar kokių rūšių Lietuvoje yra gamtos paveldo objektų.
O ir tos spintos, kaip ir sienos, į kurias jos įmontuotos, yra ypatingos – apklijuotos kuo įvairiausiais išdžiovintais pievų augalais. „Turime salę, kurioje per 41 minutę galima virtualiai apkeliauti visą Lietuvą. Tereikia trumpam prisėsti prie kiekvienam valstybiniam parkui skirto terminalo: peržiūrėti nuotraukas, pasiskaityti, ką parke verta apžiūrėti. Ir taip akies krašteliu grybštelėti vaizdinės informacijos.
Kita pažintis – ilgėlesnė. Apie kiekvieną nacionalinį ar regioninį parką galima peržiūrėti 3 minučių filmuką. O tai jau lyg vyšnaitė ant pažintinio torto“, – kalbėjo O.Drobelienė.
Centre yra ir du išskirtiniai Lietuvos žemėlapiai. Vienas jų – iš augalų sukurtas reljefas – iškeltas laiptinėje ant sienos, kitas – ekspozicijos salėje ir yra skirtas neregiams. Jame sutalpinta viskas taip, kad galėtų perskaityti nereginčio žmogaus pirštai. „Ateina lankytojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią. Visiems lankytojams esame patrauklūs. Jei neregys esi – gali girdėti, pavyzdžiui, mokytis paukščių kalbos. Jei negirdi – gali pamatyti. Visi čia turi ką veikti, nes kiekvienas lankytojas gali liesti, klausyti, skaityti, pajausti.
Užtat klegančių ir puikiai matančių vaikų dažnai paprašau, kad jie užsimerktų, ir, liesdami žemėlapį įsivaizduotų, kaip Lietuvoje išsidėstę parkai, kokį jie užima plotą. Taip lengviau suprasti, kokie esame laimingi galėdami tiek visko pamatyti“, – sakė O.Drobelienė.
Neaplenkia nė užsieniečiai
„Lankytojų centrai – tai nacionalinių bei regioninių parkų vizitinė kortelė. Tai vieta, kurioje žmonės gauna visą būtiną informaciją apie saugomą teritoriją“, – patikino Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius.
Marcinkonių lankytojų centras buvo atidarytas prieš užpernai, o pernai į jį jau užsuko trečdaliu daugiau turistų, nei 2015-aisiais. Ekspozicijose lankytojai pirmiausia supažindinami su teritorijos vertybėmis, ir, gavę informacijos iš specialistų, traukia į gamtą pažintiniais takais. Ir ne tik mokinukai. Nes jie yra sezoniniai lankytojai, ir, anot E.Gudelevičiaus, suvažiuoja mokslo metų pradžioje arba pabaigoje.
„Suvažiuoja įvairių žmonių: ir draugėn susibūrę įmonių darbuotojai, ir turistinės firmos atveža turistų, užsieniečių – taip pat. Pastarosios neretai organizuoja ekskursijas net ir mus aplenkdamos... Netrūksta ir pavienių lankytojų. Merkinė juk – kelių sankryžoje. Pamatę nuorodą į lankytojų centrą žmonės netrunka jo pasiekti. Nemažai atvyksta ir savarankiškai keliaujančių užsieniečių. Visi jie, susipažinę su regiono entokultūra bei apžiūrėję Čepkelių rezervato ekspoziciją sužino ir tai, kaip tinkamai elgtis gamtoje“, – pasakojo E.Gudelevičius.
Vartai į Lietuvą
Kiekviena civilizuota valstybė turi saugomų teritorijų – gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriems teikiamas išskirtinis dėmesys.
„Kiekvienos šalies prestižo reikalas – parodyti gyventojams tai, kas joje yra vertingiausia. Todėl ir Lietuvoje yra saugomos bei visuomenei susipažinti teikiamos pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąraše esančios teritorijos, šlapynės, laukinės gamtos rezervatai“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus vyriausioji patarėja Rūta Baškytė.
Pokalbis su ja – apie Nacionalinio lankytojų centro paskirtį ir gamtos pažinimo naudą.
– Teigiama, kad Nacionalinis lankytojų centras yra vartai į pačią vertingiausią Lietuvą. Kokia tad jo paskirtis? – paklausėme R.Baškytės.
– Šis centras – tai vieta, kurioje galima gauti visą informaciją apie tai, kur yra ypač vertingų kraštovaizdžių, kodėl jie yra saugomi, kokia ten biologinė įvairovė.
Taip pat kokiose saugomose teritorijose jie plyti – kokiuose nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose.
– Pirmieji lankytojų centrai saugomose teritorijose duris atvėrė prieš penkerius metus, kiti – vėlėliau. Iš kur atsirado toks sumanymas?
– Tai senoka idėja. Turėjome galimybę bendrauti su kitų valstybių ekspertais, konsultantais, specialistais dar tuo metu, kai Lietuva rengėsi stoti į ES.
Nuolatinės jų kalbos, kad „trūksta informacijos“ ar „nėra informacijos“ pakišo mintį, kad reikia įsteigti lankytojų centrą būtent Vilniuje bei sutelkti jame informaciją apie visas saugomas Lietuvos teritorijas. Ir ne tik apie Lietuvos, bet ir kitų šalių – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų valstybių.
– Ar 2015-ųjų liepą duris atvėręs Nacionalinis lankytojų centras užbaigė visą centrų steigimo procesą?
– Dar ne. Tokio centro verkiant reikia ir Dubysos regioniniam parkui, ir Kuršių Nerijos nacionaliniam parkui. Nors žmonės ir žino, kad tai – vertingos ir labai gražios teritorijos, dar gerai nesuvokia, kur slypi ta vertė.
– Moksleiviai – dažniausi centrų lankytojai. Ar peržiūrėję ekspoziciją, sudalyvavę edukacinėse programose jie išvažiuoja „užkrėsti“ noru labiau pažinti Lietuvos gamtą? Keliauti?
– Nesu sutikusi nė vieno žmogaus, kuris nebūtų nustebintas to, kas eksponuojama Nacionaliniame ar kituose lankytojų centruose. Tačiau naivu būtų tikėtis, kad visi išvyks namo užsidegę noru keliauti po saugomas teritorijas.
Daug kas priklauso nuo mokytojų entuziazmo, o juos varžo ir laikas, ir finansinės galimybės. Bet neabejoju, kad dauguma sumanymus anksčiau ar vėliau įgyvendina. Bet užsuka pas mus ir tie žmonės, kurie nori susiplanuoti keliones. Parodome jiems ir terminalą, kuriame sutalpinta daugybė informacijos apie lankytinų vietų maršrutus. Tereikia ja pasinaudoti.
– Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, keletas gamtinių ir kultūrinių rezervatų, šimtai draustinių, gamtos paveldo objektų. Kaip pavyko apie visus juos sutelkti informaciją vienoje vietoje?
– Tai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų rūpestis. Ir patys ją kaupėme, ir parkų direkcijos daug jos atsiuntė. Man pačiai teko būti projekto koordinatore – tarėmės su dizaineriais, kaip viską pateikti ekspozicijoje.
– Lankytojų centruose ekspozicijos yra ypač patrauklios. Ar yra tikimybė, kad jose žinių pasisėmę žmonės labiau saugos gamtą? Kad jiems pradės rūpėti aplinkosauga?
– Kuo žmogus geriau pažįsta gamtą, tuo labiau ją vertina ir saugo. Pavyzdžiui, važiuodami iš Vilniaus į pajūrį autostrada iki tikslo nušvilpiame o per keletą valandų – kertame išilgai Lietuvą nieko nepamatydami. Tačiau iš magistralės pasukus į nuošalę – patraukus per Lietuvą kuklesniais keliukais, atsiveria akys. Žmogus vertina gamtą tik tada, kai ją pažįsta. O miesto žmonėms tai ne visada pavyksta. Būna, kad žmonės gyvena Vilniuje, bet nežino, kur yra ir kaip atrodo Verkių ar Pavilnių regioniniai parkai, nors tai – gamtos sukurti perlai.
Manau, kad apskritai vos trečdalis Lietuvos gyventojų žino, kas yra saugomos teritorijos, kam jos reikalingos. Tad mūsų užduotis ir yra visa tai patraukliai parodyti.
O čia, mūsų centre, labai įdomu. Debesys įsijungia nuo šypsenų? Galima varstyti sienines spintas? Lankytojus greitai „uždega“ teigiamos emocijas.
Kam viso to reikia?
Aplinkos ministerijos Saugimų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius
„Pagrindinis lankytojų centrų tikslas – tai ekologinis visuomenės švietimas ir jos informavimas apie saugomų teritorijų vertybes.
Įsteigti centrai tapo patrauklūs keliautojams. Taip jie tapo ir pažintinio turizmo, ir vietinio verslo skatinimo priemonė. Nes ten, kur yra turistų srautas, atsiranda ir nakvynės, ir maitinimo paslaugų poreikis.
Idėjų tokiai visuomenės švietimo priemonei parsigabenta buvo ir iš kitų valstybių. Ministerija turėjo nemažai projektų, skirtų instituciniam bendradarbiavimui stiprinti, o jiems vadovavo suomiai, vengrai ir britai. Jie dalinosi savo šalių gerąja patirtimi – vežė mūsų specialistus ir rodė, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje veikia lankytojų centrai, esantys arčiau didžiųjų miestų ir kaip – tie, kurie įkurti atokiose vietovėse.
Patirtys į Lietuvą atkeliavo iš kitų valstybių, bet kūrybinės idėjos – tai jau mūsų dizainerių, architektų išmonė. Buvo skelbiami kūrybiniai konkursai, kuriems tematiką padiktavo to regiono – tam tikro parko specifika, jo vertybės.“
Keletas skaičių
Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose 2016-aisiais nupirkta apie 300 tūkstančių lankytojų bilietų.
Surinktos lėšos naudojamos valstybinių parkų tvarkymui, priežiūrai, šviečiamajai veiklai, saugomų kompleksų bei objektų apsaugai ir lankymui propaguoti, pažintiniam turizmui organizuoti.
Nacionaliniame lankytojų centre pernai apsilankė apie 15 tūkstančių lankytojų.
Beveik visi nacionaliniai ir regioniniai parkai šiuo metu jau turi lankytojų centrus ( užsienyje jie vadinami „visitors center“). Tuose parkuose, kuriuose jų dar nėra, centrai bus įrengti artimiausiu metu.
