Miškui – bjauri “dovana“
Dvi didelės išdraskytos kartoninės dėžės ir krūva naujų batų. Gal kiek keistokų: juodų pusbačių, šviesių basučių, sportinių batelių. Ir kone visi – be poros. Kas visa tai iš karto po Naujųjų, sausio 2-iąją išvertė Pavilnių regiono miške -- Vilniuje, ties Mileišiškių gatve?
Netoliese gyvenantys žmonės tądien matė subruzdimą atokiau gatvės esančioje miško aikštelėje, kur buvo stabtelėjęs kažkoks pilkas automobilis. Tikėtina, kad jam nuvažiavus ir liko išmėtytų batų krūva.
Ar gali būti, kad batus išvertė pati įmonė, kurios pavadinimas akis badė ant kartoninių dėžių? Ir kas tas keistas šiukšles iš miško turėtų surinkti? To teko užklausti aplinkosaugininkus.
Netruko išsiaiškinti
„Atsiųskite tikslias koordinates“, – toks buvo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus rajono agentūros vedėjo Andriaus Masioko prašymas. Po keleto dienų aplinkos apsaugos pareigūnai jau buvo suraitę parašą ant administracinio nusižengimo protokolo.
Jiems tyrimą palengvino tai, kad avalynė, atsidūrusi miške, buvo atgabenta dėžėse, ant kurių buvo priklijuoti batais prekiaujančios bendrovės duomenys. Pasak A.Masioko, apklausiant įmonės atstovus paaiškėjo, kad kraustantis jai į naujas patalpas dėžės su batų pusporėmis buvo išmestos į statybinių atliekų konteinerį.
Tikėtina, kad vagys tas dėžes nugvelbė, vildamiesi rasti jose tinkamo apavo. Bet atsivežę į atokesnę vietą ir jas išdraskę, vargu ar išvažiavo batuoti.
„Vis dėlto įmonė pasielgė ne taip, kaip pridera. Nevalia išmesti batų į statybinių atliekų konteinerį. Juoba kad ji turi sutartį su atliekų tvarkytoju.
Įmonės atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat įmonė įpareigota sutvarkyti teritoriją – surinkti batus ir perduoti juos atliekų tvarkytojui“, – sakė A.Masiokas.
Kadangi batai – nepavojingos atliekos, o jų kiekis neviršijo kubinio metro, įmonės darbuotojui buvo paskirta 16 eurų bauda.
Pasak batais prekiaujančios įmonės atstovės Irenos Kaminskienės, tai – netikėta ir nemaloni situacija, pirmą kartą nutikusi per daugybę įmonės veiklos metų.
„Nereikalingą avalynę iš mūsų surenka Atliekų tvarkymo tarnyba. Tai – atliekos, kurios turi būti utilizuotos. Neįsivaizduojame, kaip tie batai atsirado miške“, – patikino I.Kaminskienė.
Sąvartynų gamtoje nemažėja
O ką daryti su atliekomis, jei jų krūvoje nepavyksta rasti jokių šeimininko pėdsakų – nei sąskaitų faktūrų, nei logotipų, nei kokių nors dokumentų nuoplaišų, iš kurių galima nuspėti, kas atsikratė šiukšlių ne taip, kaip pridera?
Pasak A.Masioko, tokiais atvejais jos sutvarkomos kaip šeimininko neturinčios atliekos.
Pastaruoju metu tai tenka gana dažnai padaryti. Tačiau vargti aplinkosaugininkams dažniausiai tenka ne su batų ar drabužių krūvomis, bet iš statybviečių atgabentomis šiukšlėmis.
Kur atsiduria atliekos?
Batų detektyvas paskatino pasidomėti ir tuo, kur atsiduria atliekos ir siuvimo ar audimo įmonių? Avalyne prekiaujančių įmonių išbrokuotos prekės? Muitininkų konfiskuoti garsių prekės ženklų padirbiniai: drabužiai, avalynė, rankinės?
„Turime specialios technikos. Esame pasirašę sutartį su muitine, tad prireikus sunaikiname nelegalias prekes. Bet tik kartą teko utilizuoti muitininkų konfiskuotus batus – visą sunkvežimį garsaus prekės ženklo kopijų. Susmulkinome juos ir išgabenome tą masę į sąvartyną“, – sakė bioskaidžias atliekas tvarkančios įmonės direktorius Stanislavas Trasevičius.
Pasak Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Kęstučio Balčiūno, jei drabužius arba avalynę žmonės išmeta į bendrą atliekų konteinerį, visa tai atsiduria mechaninio – biologinio atliekų (MBA) apdorojimo įrenginiuose. Atskirti iš šiukšlių srauto drabužiai ir avalynė gabenami arba į atliekų deginimo įmonę Klaipėdoje, arba į sąvartyną. Dažniausiai – į pastarąjį, nes kol kas Lietuvoje sudeginti įstengiama vos ketvirtadalį sukauptų degiųjų atliekų.
„Visa bėda, kad drabužiai užkemša įrengimus, tenka juos dažnai stabdyti, valyti. Būtų gerai, kad tekstilė apskritai nepatektų į bendruosius konteinerius. Dabar gi būna, kad žmonės, išsivalę spintas, maišus drabužių bei batų išmeta kartu su buitinėmis atliekomis, nors galėtų visa tai nugabenti į didžiųjų atliekų aikšteles, pakeliui įsimesdami padangas ar sulūžusius baldus“, – kalbėjo K.Balčiūnas.
Iš konteinerių – į sąvartyną
Kitas būdas atsikratyti to, kas nebeavima ir nebedėvima – specialūs tekstilei skirti konteineriai.
Pasak juos prižiūrinčios bendrovės atstovės Emilijos, iš jų surinkta avalynė bei drabužiai yra surūšiuojami. Vieni patenka į labdaros organizacijas, kiti išvežami į trečiąsias šalis. O tai, kas niekam nebetinkama, išgabenama į sąvartynus. Purvini, suplyšę drabužiai bei batai sudaro apie 20-25 proc. viso į tekstilės konteinerius patenkančio atliekų srauto.
Dar vienas tekstilės atliekų kelias vingiuoja į Alytuje besidarbuojančią įmonę. Ji surenka atliekas iš audėjų ar siuvėjų – medvilnines, linines, vilnones, linines, įvairias sintetines medžiagas, siūlų galus, medžiagų atraižas, pluoštiną, niekam nebetinkamus dėvėtus drabužius. Didžioji jų dalis panaudojama pramoninių šluosčių gamybai – tiekia jas įmonėms, pavyzdžiui, automobilių servisams, kuriems šluosčių reikia nešvarumams šalinti.
Teršėjams – nemenkos baudos
Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) 2016 m. gavo iš viso 12 567 pranešimus apie aplinkai daromą žalą.
Atsižvelgiant į pranešimų pobūdį, daugiausia (54 proc.) kreiptasi dėl įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais – 6790, žvejybos pažeidimų srityje – 1282 (10 proc.), atliekų deginimo – 857 ( 7 proc.).
Dėl netvarkomų atliekų pernai buvo gauti 397 pranešimai.
Numatyta, kad už toną nepavojingų atliekų, išmestų į aplinką, gamtai padarytos žalos atlyginimo tarifas siekia 4344 eurus, pavojingų – 10 426 euro.
Per 2016 metus visi aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai už Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą skyrė 220 nuobaudų, kurių bendra suma – 5983 eurai.
Aplinkosaugininkai kviečia žmones pranešti apie skriaudžiamą gamtą, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai VAAT tel. (8 5) 273 2995.
