Sąskaitose už komunalinių atliekų išvežimą – vienas skaičius. Bet kodėl jis būtent toks? Kokios išties yra jų sutvarkymo sąnaudos? Be to, gyventojai, kruopščiai rūšiuojantys atliekas, ir tie, kurie visas jas suverčia į vieną konteinerį, moka tiek pat.
Nuo 2017-ųjų sausio ši tvarka keisis. O žmonių, laukiančių pokyčių, tikrai netrūksta.
Surūšiuoja atliekas
„Kiekvieną žiemą imu niršti dėl to, kad man tenka mokėti už komunalines atliekas nustatyto dydžio rinkliavą, nors jų sukaupiu labai mažai“, – kalbėdama apie nusistovėjusią tvarką pyktelėjo Utenos rajone, Antalgėje, gyvenanti Regina V.
Jos teigimu, vasarą namuose zuja daugiau žmonių, o štai žiemą jie ištuštėja ir atliekų susikaupia labai mažai. Maisto likučius ji arba sušeria gyvuliams, arba kompostuoja. Plastiko dėžutes nuo grietinės, pyragų ar kitų produktų plauna ir dar ne kartą naudoja kitiems produktams. Tik tada, kai šios pakuotės sulūžta, sukaupia jas ir nuveža į plastikui skirtą konteinerį Utenoje.
Popierinės pakuotės atsiduria krosnyje, skardinės – taromatuose.
„Realiai sukaupiu labai mažai atliekų, už kurias turėčiau mokėti, todėl nesu įsigijusi ir konteinerio. Dantų pastos tūbelės, šampūno buteliukai, seni dangteliai nuo stiklainių. Tai – kone viskas, ko neįmanoma panaudoti ir ką tenka išmesti. Tačiau moku už atliekas tiek pat, kiek žmonės, kurie kasdien į miestą išveža po nerūšiuotų atliekų maišą. Tai neteisinga“, – kalbėjo moteris.
1,42 euro. Tiek, sudarius sutartį su vienos komunalinio ūkio įmone vienoje savivaldybių, per mėnesį kainuoja komunalininkų paslaugos.
„Tai – pigiausias pasirinkimas. Pagal sutartį man nereikia konteinerio, nes atliekas galiu nuvežti į mieste esantį konteinerį. Tačiau realiai kone viską surūšiuoju – mažai ką tenka išmesti. Be to, sodyboje lankausi tik nuo pavasario iki rudens ir keletą mėnesių komunalininkams moku už orą“, – sakė Utenos rajone sodybą turinti Augustė Kymantienė.
Paaiškėjo sąskaitų ydos
„Individualiuose namuose gyvenantys žmonės vis dažniau rūšiuoja atliekas. Tačiau šiuo metu egzistuojanti komunalinių atliekų sutvarkymo kainodara yra ydinga. Ji neskatina to daryti“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.
Surūšiuotos atliekos turi būti išvežamos nemokamai. Gyventojai turi mokėti tik už tai, ką išmeta į bendrą atliekų konteinerį.
Bet surūšiuotų atliekų kiekis juk nefiksuojamas, ir žmonės, kuriems rūpi aplinkosauga, vis tiek moka komunalininkams pagal bendrą nustatytą atliekų tvarkymo tarifą.
Tai, pasak D.Krinicko, ir nelogiška, ir neteisinga. Bendras tarifas gesina žmonių motyvaciją rūšiuoti. Juolab kad išmesdami į bendrą konteinerį pakuotes, kurias galima perdirbti, už tą patį darbą žmonės sumoka antrą kartą. Tai jau jie būna padarę pirkdami prekes, mat pakuočių sutvarkymo sąnaudos yra įskaičiuotos į prekių kainą.
„Be to, paaiškėjo ir tai, kad komunalininkų pateikiamose sąskaitose yra tokių sąnaudų, apie kurias gyventojai nė nežino. Jie mato vieną bendrą įmoką. Bet kai kuriose savivaldybėse į gyventojų sąskaitas buvo įtraukiamos bešeimininkių atliekų tvarkymo išlaidos, nors to nevalia daryti.
Buvo imami mokesčiai ir už „kitas sąnaudas“, nors apskritai neaišku, kokios paslaugos taip yra apmokestinamos“, – aiškino D.Krinickas.
Situacija vis dėlto keičiasi. Nuo 2017-ųjų sausio įsigalios kitokia mokesčio už atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka. Už šias paslaugas bus taikomas dvinaris mokestis, kuris susidarys iš pastovaus ir kintamojo dydžio.
Paslaugos turės atpigti
Iš pradžių būta nuogąstavimų, kad atliekų tvarkymo paslaugos pabrangs, tačiau jie nepagrįsti. Mat taikant dvinarį mokestį už atliekų tvarkymą pastovioji rinkliavos dalis dengs būtinąsias sąnaudas, o kintamoji dalis priklausys nuo gyventojų atsakingumo. Kuo daugiau atliekų jie surūšiuos, tuo mažesnė bus kintamoji rinkliavos dalis.
Kadangi visa atsakomybė už atliekų tvarkymą gula ant savivaldybių pečių, jos ir turi iki šių metų pabaigos patvirtinti naujas rinkliavas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė jau išplatino žinią, kad vilniečiams kitąmet komunalinių atliekų išvežimas gali atpigti maždaug trečdaliu.
Viena, bus apmokestinti visi be išimties atliekų turėtojai (dabar nemoka maždaug ketvirtadalis sostinės gyventojų). Antra, savivaldybė kontroliuos ir išvežamų atliekų kiekį – ji perims iš vežėjų atliekų administravimą.
„Savivaldybės, apskaičiuodamos rinkliavą, ją turės sumažinti įvertindamos tai, kiek kuris gyventojas gali išrūšiuoti atliekų. Be to, nuo sausio 1-osios sąskaitose turės būti nurodomos ir sąmatos sededamosios dalys“, – patikino ir D.Krinickas.
Šie pakeitimai yra numatyti komunalinių atliekų kainodaros taisyklėse. Tiksliau – teisės akte „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo.“ Šiemet priimta metodika turi išguiti lygiavą – atliekas rūšiuojantys gyventojai turi mokėti mažesnius komunalinius mokesčius už tuos, kurie to nedaro.
„Savivaldybės surūšiuotų atliekų sutvarkymo sąnaudų negali įskaičiuoti į rinkliavos sąmatą. Tai – pirmas žingsnis. Jį žengus reikės ir antrojo: galvojama, kaip patobulinti rinkliavų metodiką, kad ji dar labiau skatintų rūšiuoti atliekas.
Galbūt sąskaitose pravartu nurodyti, kokį kiekį atliekų surūšiavo individualaus namo gyventojai. Tuomet bus galima pamatyti, kiek realiai sumažėja sąskaita, kai dalis atliekų surūšiuojama – kai visa tai, ką galima perdirbti, nebemetama į bendrą konteinerį“, – kalbėjo D.Krinickas.
Ta pati motyvacija turėtų pasiekti ir daugiabučių gyventojus. Matydami, kad konteineriai tinkamai ištuštinami, ir pajutę finansinę naudą jie taip pat liausis mėtę antrines žaliavas į bendrus konteinerius. Tuo metu savivaldybių atsakomybė – užtikrinti, kad gyventojai turėtų galimybę visa tai daryti tinkamai.
