Nacionalinės vyriausybės gali rinktis įvairias priemones bendrai sutartiems tikslams pasiekti. Tai gali būti ekonominės priemonės, pvz., mokesčiai arba rinkliavos. Kita galimybė – nacionaliniai mažinimo tikslai: Valstybės narės turi užtikrinti, kad iki 2019 m. per metus vienam asmeniui tektų ne daugiau kaip 90 sunaudotų maišelių.
Iki 2025 m. šis skaičius turės neviršyti 40 maišelių. Abi galimybes galima išnaudoti taikant privalomas priemones arba sudarant sutartis su ekonomikos sektoriais. Taip pat galima maišelius uždrausti, jeigu draudimas nepažeidžia ES teisės aktų.
Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Karmenu Vella sakė: „Vienas ES pilietis per metus vidutiniškai sunaudoja iki 200 maišelių. Tik 7 proc. maišelių yra perdirbami. Milijardai maišelių visoje Europoje tampa atliekomis, jie dažnai atsiduria paplūdimiuose ir jūroje. Šis reiškinys rimtai turi rimtų pasekmių tiek aplinkosaugos, tiek ekonomikos atžvilgiu. Mes turime kovoti su jūros tarša, ypač labai mažomis plastiko dalelėmis.
Privalome saugoti išteklius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Valstybėms narėms atėjo metas atlikti savo pareigą. Kai kurios jų jau parodė, kad paprastomis priemonėmis galima pasiekti didelių pokyčių.“
Daugelyje ES šalių maisto prekių parduotuvėse plastikiniai maišeliai nebedalijami nemokamai. Kelioms valstybėms narėms, pvz., Danijai, Suomijai ir Liuksemburgui, jau pavyko pasiekti puikių rezultatų.
Airijoje vienkartiniai plastikiniai maišeliai buvo apmokestinti 2002 m., ir vienam asmeniui per metus tenkantis sunaudojamų maišelių skaičius nuo 328 sumažėjo iki 18, t. y. beveik 95 proc. Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai taip pat pradėjo taikyti mokesčius už maišelius. Šių šalių pavyzdžiai rodo, kad nedidelių mokesčių taikymas taip pat veiksmingas.
Vienos šalys pasirinko privalomus mokesčius, kitos, pvz., Vokietija, – savanoriškas sutartis su mažmeninės prekybos sektoriumi . Tuo tarpu Prancūzija ir Italija nusprendė uždrausti plastikinius maišelius – išskyrus biologiškai skaidžius ir kompostuojamus.
Šiuo metu Europos Komisija kuria bendrą metodologiją, kuri leis apskaičiuoti lengvųjų maišelių sunaudojimą per metus. Nuo 2018 m. gegužės 27 d. ES valstybės narės duomenis apie maišelių sunaudojimą per metus turės pateikti Komisijai.
„ES kasmet sunaudojama apie 100 milijardų plastikinių maišelių. Plastikiniai pirkinių maišeliai lengvai ištrūksta iš atliekų tvarkymo srautų ir lieka aplinkoje. Ypač dažnai jie teršia jūras. Į aplinką patekęs plastikinis maišelis gali nesuirti daugiau kaip 100 metų. Jie pražūtingi gyvybei jūroje – gyvūnai gali įsipainioti į plastikines atliekas arba prisiryti labai mažų plastiko dalelių.
Siekdama kovoti su išteklių atliekomis ir tarša, 2015 m. ES priėmė įstatymą, padėsiantį valstybėms narėms iš esmės sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių sunaudojimą. Daugiausia dėmesio skiriama visiems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurių storis neviršija 50 mikronų.
Labai lengviems maišeliams (kurių storis nesiekia 15 mikronų ir kurie naudojami nesupakuotam maistui sudėti (pvz., vaisiams, daržovėms, žuviai) gali būti taikoma išimtis, jeigu tai padėtų užkirsti kelią maisto švaistymui.
