Pažeidžiant 5 metrų apsauginę zoną palei pakrantę buvo įkasti kuoliukai ir ruošiamasi dėti tinklą.
Šalia stovėjo dar viena į elektrinį piemenį panaši kilnojamoji tvora, kuria tekėjo nestipri elektros srovė.
Panašiomis tvoromis ganyklas aptvėrę ūkininkai saugo, kad besiganantys galvijai kur nenuklystų. Nestipria elektros srove nukrėsti gyvuliai po to vengia artintis prie tvoros.
Skaudžią elektros iškrovą patyrė reide dalyvavusi Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros vedėja Danutė Baronienė. Paslydusi ji įsitvėrė į tvorą ir net nepagalvojo, kad ja teka srovė.
„Nors elektros smūgis nebuvo stiprus, tačiau nupurtė ir iškart atšokau šalin“, – sakė pareigūnė.
Taip vienkiemį, esantį netoli Žeimių kaimo, bandė aptverti čia apsigyvenęs 66 metų vilnietis.
Sodybą įsigijęs vyriškis ją sutvarkė ir ėmė auginti paukščius bei į lamas panašias alpakas. Būtent dėl jų žmogus ir pastatė kilnojamąją tvorą. Elektra ja buvo paleidžiama kas 3–6 sekundes.
Aplinkosaugininkė sakė, kad tai daryti nedraudžiama, tačiau pakrantėje privalu išlaikyti 5 metrų atstumą iki vandens.
Ežeras ribojasi su pelke, todėl savininkas klaidingai manė, kad pakrantės juosta matuojama nuo susikirtimo vietos. Tačiau įstatymas numato kitokią tvarką – apsauginė pakrantės juosta nustatoma nuo pelkės krašto.
Ši riba nustatyta tam, kad tiek žmonės, tiek migruojantys laukiniai žvėrys turėtų laisvą priėjimą prie vandens.
Per du mėnesius tvoros turi nelikti, kitaip gresia bauda. Vienas metras savavališko aptvėrimo įkainotas 144 eurais. Nelegalios tvoros ilgis sudaro 60 metrų, tad aplinkai padaryta žala siektų apie 8,7 tūkst. eurų.
D.Baronienė sakė, kad neteisėti pakrančių užtvėrimai Rokiškio krašte nėra paplitę. Šis atvejis šiemet pirmutinis. Pernai nustatyti du pažeidėjai, užpernai – vienas.
Už vandens apsaugos reikalavimų pažeidimą baudžiama 144 eurų bauda.
