Į pirmąjį trisdešimtuką pateko ir visos trys Baltijos šalys. Tiesa, Lietuvą šiek tiek aplenkė mūsų kaimynė Latvija. O Estija atsidūrė net ir aplinkai draugiškiausių šalių dešimtuke.
Mes, žmonės, kenkiame planetai ir sau, bet nėra auklės, kuri ateitų ir sutvarkytų mūsų paliktą netvarką. Laimė, pamažu tai pradedame suprasti. Į šias probelmas atkreipia dėmesį vis daugiau šalių atstovų.
Kaip rašo interneto portalas „Treehugger“, praėjusių metų Klimato kaitos konferencijoje, kuri buvo surengta Paryžiuje, 195 šalių atstovai sutarė mažinti planetą šiltinančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi, kad pasaulis būtų išgelbėtas, prireiks būti draugiškesniems aplinkai.
Dėl šios priežasties mokslininkai iš Jeilio ir Kolumbijos (JAV) universitetų kartu su pasaulio Ekonomikos forumu sukūrė Poveikio aplinkai indeksą (PAI), pagal kurį per pastaruosius 15 metų šalys vertinamos kas dvejus metus.
180 šalių reitinguojamos pagal tai, kaip jose saugoma ekosistema ir žmonių sveikata. Tikslas yra praktiškai padėti sprendimų priėmėjams geriau suprasti, kaip patobulinti savo šalių aplinkos apsaugą.
Naujausioje 2016 metų ataskaitoje matyti, globalūs klimato ir energijos, poveikio sveikatai, vandens ir nuotekų tvarkymo pagerėjimai. Ir tai yra puiki žinia!
Visame pasaulyje stengiamasi vystyti švaraus geriamo vandens ir nuotekų infrastruktūras. Tokiu būdu sumažėjo mirtingumas nuo vandeniu plintančių ligų.
Tai yra nuostabu, kadangi nuo 2000 metų žmonių, kuriems neprieinamas geriamasis vanduo, sumažėjo kone perpus: nuo milijardo iki 550 milijonų. Nors šis skaičius vis dar per didelis, procesas juda į gerąją pusę.
Pagerėjo ir gyvenamosios aplinkos apsauga. Kaip pranešama ataskaitoje, dabar dauguma šalių juda ta linkme, kad būtų įgyvendinti tarptautiniai reikalavimai, užtikrinant sausumos ir vandens gyventojų apsaugą.
Kita vertus, pasaulinei bendruomenei teks dar daug nuveikti ir kitose srityse.
Kaip rašoma Jeilio universiteto naujienų straipsnyje apie tyrimo rezultatus, 23 proc. šalių visiškai netvarko nuotekų. Pasaulio žuvininkystės ūkis yra prastos būklės – dauguma žuvų išteklių yra „ant išnykimo ribos“.
O oro užterštumas yra toks didelis, kad dėl to ištinka už 10 proc. visų mirčių (palyginti su dviem procentais mirčių dėl nešvaraus vandens). Pribloškianti statistika: daugiau nei 3,5 milijardo žmonių, tai yra, pusė planetos gyventojų, gyvena šalyse, kuriose oras yra nešvarus.
„Nors dauguma aplinkos problemų kyla dėl industrializacijos, tyrimo rezultatai parodė, kad tiek neturtingos, tiek ir turtingos šalys kenčia nuo oro užterštumo“, – teigė Jeilio ir Nacionalinio Singapūro universitetų koledžo bei Jeilio Miškininkystės ir aplinkos studijų fakulteto profesorė, kuri vadovavo šiam tyrimui, Angel Hsu.
Profesorė pridūrė: „Kaip parodė PAI, sutelktos, koordinuotos globalios pastangos yra būtinos, kad būtų įgyvendinti pasauliniai tikslai ir išgelbėtos gyvybės“.
„PAI rezultatai siunčia įspėjimą sprendimų priėmėjams dėl aplinkos būklės jų šalyse ir suteikia duomenis, nurodant jų laukiančius iššūkius, kuriais remiantis galima pagerinti rezultatus“, – teigė tyrimo bendraautorius Makgilio universiteto (Kanada) Tarptautinio vystymosi instituto profesorė Kim Samuel.
Profesorė sakė, kad nuo to priklauso mūsų planetos išlikimas.
„Tikimės, kad lyderiai bus įkvėpti veikti“, – vylėsi K.Samuel.
Taigi, kurios šalys geriausiai tausoja aplinką ir žmogaus sveikatą?
Pirmąją vietą užima Suomija, įvertinta 90,68 balo. Ši šalis geriausiai pasirodė aplinkos poveikio sveikatai srityje, taip pat vandens ir nuotekų tvarkymo, gamtos įvairovės ir aplinkos srityse.
Į pirmąjį dešimtuką patenka ir Estija, surinkusi 88,59 balus ir per dešimtmetį savo rezultatą pagerinusi 5,91 procento.
Kaimyninė Latvija, surinkusi 85,71 balo ir pagerinusi savo rezultatą 8,02 procento, liko 22, o mūsų šaliai atiteko 23 vieta. Mums skirta 85,49 balo. Per dešimtmetį šis rezultatas padidėjo net 9,25 procentais.
Lietuva aplenkė kitas netolimas šalis: 30 vietoje likusią Vokietiją, 32 vietą gavusią Rusiją, 35 vietoje atsidūrusią Baltarusiją ir 38 vietoje esančią Lenkiją.
Blogiausiai iš 180 šalių įvertintas Somalis, surinkęs vos 27,66 balo.
Mūsų šalis geriausiai įvertinta už žemės ūkį (99,1 balo), biologinę įvairovę (98,55 balo), vandens ir nuotekų priežiūrą (90,85 balo), poveikį sveikatai (90,07 balo) ir oro kokybę (86,47 balo).
Mažiausiai taškų gavome už žuvininkystę (53,33 balo) ir miškų išsaugojimą (24,83 balo).
O štai ir geriausiai aplinka besirūpinančių šalių dešimtukas:
1. Suomija (90,68)
2. Islandija (90,51)
3. Švedija (90,43)
4. Danija (89,21)
5. Slovėnija (88,98)
6. Ispanija (88,91)
7. Portugalija (88,63)
8. Estija (88,59)
9. Malta (88,48)
10. Prancūzija (88.20)
Visus rezultatus galite pamatyti šiame puslapyje: https://epi.yale.edu/country-rankings.
