VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai lapkričio-gruodžio mėnesiais dešimtyje pasirinktų Vilniaus individualių namų rajonų vykdė oro taršos matavimus.
Šių matavimų tikslas – nustatyti ir palyginti oro taršą rajonuose, kuriuose dažniausiai naudojamas kietas kuras ir rajonuose, kur šildomasi gamtinėmis dujomis. Matavimams mokslininkai pasitelkė itin modernia įranga aprūpintą mobiliąją laboratoriją.
„Mūsų matavimai parodė, kad oro taršą sostinės individualiuose rajonuose lemia vyraujanti kuro rūšis. Pavyzdžiui, anglies monoksido ir kietųjų dalelių koncentracija yra didesnė tuose rajonuose, kur žmonės namus dažniausiai šildo malkomis ar kitu biokuru. Vietovėse, kur vyrauja dujinis šildymas – šių teršalų koncentracija ore buvo mažesnė, tačiau užfiksuota šiek tiek daugiau azoto oksidų. Tiesa, reikia įvertinti, kad tam įtakos turėjo ir išoriniai faktoriai – teršalus iš vieno rajono į kitą pernešti galėjo vėjas, taip pat įtakos turėjo automobilių išmetami teršalai“, – teigė vienas iš tyrimo vykdytojų, VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Alvydas Zagorskis.
Pasak eksperto, tikėtina, kad oro taršos skirtumai tarp „dujinių“ ir „kietojo kuro“ rajonų būtų dar didesni, jei tiriamuoju laikotarpiu būtų vyravusi žiemos pradžiai įprasta oro temperatūra. Tačiau dėl šiltos žiemos pradžios, gyventojai mažiau šildė namus, todėl mažiau teršalų pateko į aplinką.
Tyrė dešimt vietovių
Mokslininkai identifikavo penkis sostinės rajonus, kur dažniausiai šildomasi kietu kuru – malkomis ar pjuvenų briketais. Tyrimams buvo pasirinkta po du matavimo taškus Šnipiškių ir Viršupio sodų rajonuose bei vienas matavimo taškas – Pavilnio individualių namų rajone.
Oro tarša buvo tirta ir Žvėryne (Treniotos g.), Šeškinėje (Upytės g.), Tarandėje (Pikutiškių g.), Bajoruose (Sidabro kalno g.) ir Pavilnyje (Versmių g.). Šiose vietovėse dauguma individualių namų šildymui pasirinkę gamtines dujas.
Tyrimas parodė, kad rajonuose, kuriuose dominuoja šildymasis kietuoju kuru, buvo užfiksuota beveik dvigubai didesnė vidutinė anglies monoksido koncentracija (0,215 mg/kub. m) nei rajonuose, kur vyrauja šildymasis dujomis (0,102 mg/kub. m).
Kūrenate malkas – ore daugiau kietųjų dalelių
Matavimų rezultatai parodė, kad rajonuose, kur vyrauja kietasis kuras, vidutinė kietųjų dalelių koncentracija sudarė 22,6 mikrometro kubiniam metrui. Rajonuose, kur vyrauja dujinis šildymas – vidutinė kietųjų dalelių koncentracija tiriamuoju laikotarpiu buvo 21,4 mikrometro kubiniam metrui.
Deginant gamtines dujas, kietosios dalelės neišsiskiria, tai kodėl „dujiniuose“ rajonuose buvo užfiksuota oro tarša? Pasak VGTU aplinkos apsaugos specialistų, šiuos teršalus pernešė vėjas iš kitų rajonų, taip pat įtakos turėjo ir autotransportas ar netoliese esantys namai, kurie šildomi kietuoju kuru.
Kur tarša didžiausia?
Nors didelių oro taršos skirtumų tarp tirtų sostinės mikrorajonų tyrėjai neįžvelgė, susirūpinimą kelia senesnės statybos individualių namų rajonai, pavyzdžiui, Šnipiškės ar kai kurie Žvėryno kvartalai.
Šiuose rajonuose dažnai gyventojai namus šildo malkomis, kurias laiko tiesiog kieme. Lauke laikomos malkos sugeria drėgmę, o drėgnos malkos dega žemesnėje temperatūroje ir išskiria daugiau teršalų. Be to, dar nemažai gyventojų šildo namus netinkamu kuru – šakomis, pjuvenomis ar lakuoto paviršiaus medžio atliekomis. Pasitaiko atveju, kai vilniečiai į krosnį meta ir įvairias šiukšles, plastikus.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didžiausia oro tarša – urbanizuotose vietovėse, kuriose gyvena apie 47 proc. visų Lietuvos gyventojų. Agentūros tyrimai jau ne pirmus metus rodo, kad individualių namų ūkiai yra pagrindiniai oro teršėjai kietosiomis dalelėmis – 39 proc. šių dalelių išmeta privačių namų kaminai, kai autotransportas – daugiau nei dvigubai mažiau (19 proc.). Likusią taršos kietosiomis dalelėmis dalį sudaro natūralus fonas (38 proc.), ūkio subjektai (4 proc.).
