Iš pirmo žvilgsnio VGTU Aplinkos apsaugos instituto mobilioji laboratorija atrodo kaip įprastas mikroautobusas. Tačiau dėmesį patraukia trys į aukštai į viršų besistiebiantys zondai, o pravėrus galines duris, nustebina įvairios kompiuterinės įrangos gausa.
Matavimų rezultatai – akimirksniu
Prieš keletą metų įsigyta mobilioji laboratorija aplinkosaugininkams leidžia matuoti ir analizuoti oro taršą konkrečioje vietovėje. Moderni matavimo įranga oro taršos situaciją nustato akimirksniu.
Pasak VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyr. mokslo darbuotojo Alvydo Zagorskio, laboratorijos įranga matuoja visų pagrindinių teršalų koncentraciją – kietąsias daleles, anglies monoksidą, azoto oksidus, lakiuosius organinius junginius.
Tiriant oro taršą, svarbu atsižvelgti į meteorologines sąlygas – virš autobusiuko iškeliamas zondas nustato oro temperatūrą slėgį, vėjo greitį ir kryptį, drėgmę. Kitas zondas matuoja kietųjų dalelių koncentraciją – oras siurbiamas iš aplinkos, o viduje įrengti filtrai sulaiko teršalus. Trečiasis zondas skirtas azoto oksidų, anglies monoksido matavimams – jų koncentracija nustatoma elektrocheminiu būdu.
„Mūsų laboratorija unikali, nes teršalų koncentraciją galime matyti iš karto – nereikia siurbti mėginio, tada vežti į laboratoriją tyrimams. Galime vietoje matyti taršos pokytį, taip mums lengviau identifikuoti ir teršalų židinį“, – teigė specialistas.
Taikiklyje – individualūs namai
Šiuo metu oro taršos matavimus VGTU aplinkosaugininkai vykdo įvairiuose Vilniaus rajonuose. Prasidėjus šildymo sezonui, mieste pastebimai išauga taršos lygis – mokslininkai siekia identifikuoti rajonus, kuriuose oro tarša yra didžiausia.
Vienas pagrindinių taršos šaltinių žiemą – individualių namų rajonai, kuriuose gyventojai dažniausiai šildosi kietuoju kuru. VGTU mokslininkai atlieka tyrimus dešimtyje sostinės rajonų ir reguliariai tiria oro taršos lygį.
„Pavyzdžiui, Šnipiškėse jaučiasi užterštumo padidėjimas – tam įtakos turėjo ir prasidėjęs šildymo sezonas. Žmonės jau pradeda šildyti namus, todėl matome padidėjusią kietųjų dalelių taršą – tai rodo, kad gyventojai daugiausiai namus šildo biokuru. Matome, kad malkos tiesiog lauke sukrautos – jos sugeria drėgmę, o drėgnos malkos dega žemesnėje temperatūroje ir išskiria daugiau teršalų“, – teigė A.Zagorskis.
Pirmieji matavimų rezultatai taip pat rodo, kad oro taršos lygis mažesnis yra atokesniuose sostinės individualiuose rajonuose – ten dažniausiai žmonės naudoja švarų kurą (pavyzdžiui, gamtines dujas) ar tiesiog yra įsirengę naujesnius kietojo kuro katilus.
