Specialistė pabrėžia, kad dažnas iš mūsų net nenutuokiame, ką „įsileidžiame“ į savo namus šildydamiesi viena ar kita kuro rūšimi.
Situacija Lietuvoje
Pasak dr. Steigvilės Byčenkienės, tik pavieniuose individualiuose namuose įrengtos visiškai ekologinio šildymo sistemos – geoterminiai šilumos siurbliai ir saulės kolektoriai. Vos didesnė dalis gyventojų šildosi elektra. Populiariausios kuro rūšys – biomasė, gamtinės dujos ir kietasis iškastinis kuras.
Pastaraisiais metais individualių ūkių tarpe labai išpopuliarėjusi kietoji biomasė (malkos, granulės, pjuvenos) ir gamtinės dujos (švariausias iškastinis kuras), mažiau -kietasis iškastinis kuras (durpės, akmens anglis). Šiek tiek rečiau naudojamas skystis, taip vadinamos lengvos (šviesiosios) naftos frakcijos krosninis arba dyzelinis kuras.
Velnias slypi krosnyje
Kaip sakoma angliškoje patarlėje, velnias slypi detalėse, o šiuo atveju – krosnyse. dr. S.Byčenkienės teigimu, dažname namų ūkyje eksploatuojami techniškai netvarkingi ir neefektyvūs kuro deginimo įrenginiai. O juose kaip taisyklė vyksta žemos temperatūros degimas, tad tokiu būdu susidaro nepilno kuro degimo teršalai (azoto oksidai (NOx), anglies dvideginis (CO2) ir kietosios dalelės (KD). Tik sieros oksidų (SOx) koncentracija priklauso tik nuo deginamos medžiagos.
Todėl, mokslininkės teigimu, pagrindinė priežastis dėl kurios svarbu susirūpinti namų šildymui naudojant biomasę ar anglis – neigiamas poveikis sveikatai ir didėjanti aplinkos tarša. Svarbu nepamiršti, kad „taršaus“ kuro deginimas yra svarbus veiksnys ne tik aplinkos oro, bet ir kiekvieno žmogaus patalpų oro kokybei, netgi ten, kur naudojamos ekologiškos šildymo sistemos arba elektra, nes tarša iš aplinkos prasiskverbia į vidų.
Kita svarbi problema – dažnai deginamas nekokybiškas arba netinkamas konkrečiam deginimo įrenginiui kuras. Nors deginti buitines atliekas draudžiama, visgi, žmonės to daryti nevengia.
Nuo švariausio iškastinio kuro iki...
Mažiausiai tarši kuro rūšis – gamtinės dujos. Lyginant su kitomis kuro rūšimis, naudojant gamtines dujas susidaro nepalyginamai mažesni sieros dioksidų, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai.
Specialistė teigė, jog tyrimų duomenimis, naudojant kietąją biomasę (malkas, granules ar pjuvenų briketus) kietųjų dalelių ir sieros dioksido išmetimai į aplinkos orą yra beveik vienodi (0,1 – 0,2 kg/GJ), tačiau tai yra iki 200 kartų daugiau negu deginant gamtines dujas kietųjų dalelių atžvilgiu. Tik azoto oksidų išmestas į aplinkos orą kiekis yra artimas deginant gamtines dujas ar kietąją biomasę (išskyrus durpes) ir sudaro (0,04 kg/GJ). O didžiausias atmosferos taršos šaltinis ir priešas – durpių ir anglių deginimas.
Naudojant durpes į aplinkos orą išmetama iki 1000 kartų daugiau kietųjų dalelių (1,6 kg/GJ) palyginus su gamtinėmis dujomis, ir iki 500 kartų daugiau, palyginus su kietosios biomasės deginimo emisijomis.
„Kaip tik šiais metais mes, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorijos mokslininkai, bendradarbiaudami Polo Šererio instituto (Šveicarija) mokslininkais ir vykdydami Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ projektą AEROLIT nustatėme, kad pagrindinis biomasės deginimo indėlis oro taršai kietosiomis dalelėmis mieste žiemą sudarė net 60 procentų“, – sakė dr. Steigvilė Byčenkienė.
Oro teršalai – ligų šaltinis
Mokslininkė pabrėžė, kad svarbu žinoti, jog išmetamų kietųjų dalelių sudėtis gali būti labai įvairi. Jose randami ne tik sunkieji metalai (švinas, kadmis, arsenas, gyvsidabris, nikelis ir ir visa eilė kitų) bet ir dioksinai, kurie kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Pavojingas ne tik atskirų pavojingų teršalų, bet ir jų sinergetinis poveikis.
Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis sieros ir azoto oksidai sukelia stiprius viršutinių kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ir kitus sutrikimus, dirgina odą, nosies ir gerklės gleivines. Ilgalaikis poveikis gali sukelti lėtinį bronchitą ir prisidėti prie bronchinės astmos vystymosi ar plaučių sklerozės. O sunkiųjų metalų ir dioksinų klasta slypi jų ilgaamžiškume – šie nesuyra ir kaupiasi žmogaus organizmo audiniuose, net jų maži kiekia ilgainiui kenkia centrinei nervų, imuninei, endokrininei ir dauginimosi sistemoms, gali sutrikdyti vaikų augimą, be to pasižymi stipriomis kancerogeninėmis savybėmis, gali sukelti apsigimimus. Ypač daug dioksinų išmetama į aplinką neleistinai deginant krosnyse plastikinę tarą, gumas, dažytus daiktus, medžio drožlių plokštes, baldus, padangas, alyvomis ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ir įvairias pakuotes. Individualių namų kaminai yra neaukšti, todėl išmesti teršalai neišsisklaido ir pasklinda arti žemės paviršiaus Smulkios (kelių nanometrų) kietosios dalelės (sudėtyje turinčios sunkiųjų metalų ir dioksinų) yra pačios pavojingiausios, nes patekusios į mūsų kvėpavimo takus, gali nukeliauti iki plaučių alveolių ir per ląstelės membraną patekti į kraujotakos sistemą.
„Reikia turėti omenyje, kad aptarti kuro rūšių taršos lygiai taip pat priklauso nuo katilo efektyvumo parametrų ir kokybės. Manau, ekologinio šildymo sistemos mūsų šalyje taptų populiaresnės išaugus vartotojų sąmoningumui ir padidėjus perkamajai galiai. Kitu atveju – dėl blogėjančios žmonių sveikatos ir aplinkos užterštumo bus reikalingi veiksmai Europos mastu“, – kalbėjo dr. S.Byčenkienė.
