Pasak Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistės Jurgos Pakrosnienės, ypač pavojinga padėtis buvo prieš 10 metų, kai kietųjų dalelių kiekis ore maksimalią normą mieste viršijo daugiau nei dvigubai.
Pradėjus aktyviau kovoti su oro tarša, situacija mieste laikinai pagerėjo ir trejus metus kietųjų dalelių kiekis ore maksimalios normos neviršijo. Tačiau, J.Pakrosnienės teigimu, 2009 – 2010 m. kietųjų dalelių koncentracija vėl išaugo.
Kur tarša didžiausia?
2010-2012 m. Kauno miesto savivaldybė atliko tiriamąją studiją, kuria buvo siekiama inventorizuoti individualių namų valdų katilinės seniūnijose ir ištirti, kokią įtaką aplinkos oro kokybei daro individualus šildymas.
Remiantis ilgalaikių stebėjimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad oro tarša keičiasi beveik kartu su ekonominio aktyvumo pokyčiais. Nustatyta, kad mobilių šaltinių labiausiai teršiamos šios Kauno miesto dalys: Dainava, Centras, Taikos ir Savanorių prospektai. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.
Dėl savitos geografinės padėties ir tiltų bei aplinkkelių stokos labai intensyvūs transporto srautai kerta centrinę miesto dalį, todėl centrinių Kauno miesto mikrorajonų (Centras, Senamiestis) oras yra stipriai užterštas, t. y. oro taršos požiūriu yra labai jautrios zonos.
Didelę įtaką kokiu oro kvėpuoja miesto gyventojai daro ir oro sąlygos – jei lyja ar sninga, teršalai nusėda arba išsisklaido greičiau ir atvirkščiai, jei nėra vėjo ir šalta, teršalų kiekiai ore kaupiasi.
Pirmauja Žaliakalnis
Taip pat, didelę įtaką oro taršai Kaune daro mikroklimatinės sąlygos. Kaunas įsikūręs Neries ir Nemuno santakoje, tad dalis gyvenviečių yra dauboje, o kita dalis įsikūrusi ant kalvų. Tad rajonuose, įsikūrusiuose ant kalvų, pavyzdžiui, Šilainiuose ir Kalniečiuose, oro tarša mažesnė, nes ten dominuoja daugiaaukštė statyba, o eismas ne toks intensyvus. Tačiau gyvenvietėse, esančiose upių slėnyje – Vilijampolėje ir Šančiuose, kur vyrauja mažaaukštė statyba ir žmonių pragyvenimo lygis žemesnis – oro užterštumas kiek didesnis.
Tyrimo rezultatai parodė, jog prestižiniu laikomame Žaliakalnio rajone, įsikūrusiame ant kalvos, šaltuoju metų laiku sąlygos gyventi – ypač nepalankios. Tankiai apgyventas, arti miesto centro esantis rajonas „susirenka“ didžiąją dalį miesto kietųjų dalelių. Dažnas individualus namas kūrenamas nešvariu kietuoju kuru, o savadarbėse krosnyse kūrenamos įvairios atliekos.
Sulčių pakelis – tai ne kuras
Aplinkosaugininkė J.Pakrosnienė teigė, jog kalbant oro taršos tema, labai svarbu žmones informuoti. „Atliekame prevencinius patikrinimus kokiu kuru žmonės šildosi. Taip pat tikriname gavę skundą. Dažniausiai problemos kyla iš didelės netvarkos, skurdo ir neišmanymo. Pavyzdžiui, atvykę į vietą pamatome, jog savadarbį katilą žmonės kūrena baldų atraižomis, kurių paviršius imituoja medį, tačiau iš tikrųjų, tai grynas plastikas. Žmonės mano, kad tai vis tiek medis, tinkamas kuras, o apie tai, jog degdamas plastikas išskiria nuodingas chemines medžiagas – net nesusimąsto. Tačiau dažniausiai užtenka žodinio įspėjimo, retai į tą pačią vietą grįžtame du kartus“, – sakė J.Pakrosnienė.
Specialistės teigimu, šildytis vertėtų mažiau teršiančiomis kuro rūšimis – pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis ar kokybišku biokuru. Aplinką labiausiai teršia akmens anglis, o ypač gyventojų kūrenamos šiukšlės. Svarbu nemesti į katilus bet ko – net ir retkarčiais įmetamas sulčių pakelis jau virsta sveikatai pavojingais teršalais.
Šildytis švariau ir saugoti gamtą
Kaip Kaunas kovoja su oro taršos problema? J.Pakrosnienė pasakojo, kad kietųjų dalelių koncentracijai viršijus vidutinę normą, mokymo įstaigoms bei darželiams yra siunčiamas pranešimas apie esamą padėtį, instruktuojama, ką daryti. Pavyzdžiui, stengtis nevesti darželinukų į lauką, laikinai nevėdinti patalpų.
J.Pakrosnienė taip pat pabrėžė, jog Kauno miesto teritorijoje dedamos pastangos išsaugoti apželdinimą. Jei dėl miesto plėtros medis yra nupjaunamas, jį reikia atsodinti arba sumokėti atstatomosios vertės mokestį savivaldybei, kad ši galėtų pasirūpinti želdinio kompensavimu kitoje vietoje. Specialistė teigė, jog pavasarį, sužaliavus augalams, oro tarša Kaune pastebimai sumažėja.
Kaip veiksmingą priemonę, specialistė taip pat priminė mums visiems gerai žinomą priemonę – viešąjį transportą ar dviračius. Juk daug žmonių automobiliais važinėja po vieną ir taip, rodos, nepastebimai kenkia oro būklei, o galėtų sutaupyti laiko kvėpuodami sveikesniu oru.
Specialistė primena, kad kauniečiai atnaujinamą informaciją apie oro būklę mieste gali sužinoti savivaldybės svetainėje, miesto žiniasklaidoje ir Kauno miesto visuomeniniame transporte esančiuose ekranuose.
Ateityje oro kokybės gerinimui ir kovos su oro tarša prevencijai numatomos lėšos ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Už šias lėšas Kauno miesto savivaldybė planuoja įsigyti naujos technikos gatvėms valyti ir oro taršos problemą viešinti aktyviau.
