Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai įrodė, kad gausiai deginant kietąjį kurą ir buitines atliekas, teršiamas ne tik aplinkos, bet ir patalpų oras.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai tyrė aplinkos taršą iš individualiuose namuose įrengtų kuro deginimo įrenginių, jos įtaką oro kokybei ir žmogaus sveikatai. Aplinkos oro taršos tyrimais KTU mokslininkai neapsiribojo. Jie tyrė bei lygino ir oro kokybę gyvenamose patalpose, kuriose įrengtos ir naudojamos individualios katilinės. Tyrimai paneigė visus stereotipus – į aplinką patenkantys teršalai prasiskverbia atgal į namus. Pasak Chemijos technologijos fakulteto mokslo prodekano, Aplinkosaugos technologijos katedros docento Dainiaus Martuzevičiaus, į gyvenamąsias patalpas grįžta iki 50 proc. į aplinką išmestų kuro deginimo teršalų.
„Patalpose žmonės praleidžia apie 80-90 proc. laiko. Patalpų oro kokybė žmonių sveikatai yra svarbesnė negu išorės oro. Todėl mūsų tikslas ir buvo koncentruotis į tą erdvę, kur žmogus praleidžia daugiausiai laiko. Kietosios dalelės yra šimtus ir tūkstančius kartų mažesnės už plauko skersmenį. Tokios dalelės gali prasiskverbi per mažiausius plyšelius, net jeigu plika akimi tie plyšeliai nematomi, nes vyksta nuolatinė oro cirkuliacija. Atlikome kelis tyrimus ir nustatėme, kad iš kietosiomis dalelėmis užterštos išorės nuo 10 iki 50 proc. teršalų koncentracijos gali prasiskverbti į patalpų vidų“, – tyrimą pristato dr. D.Martuzevičius.
Teršalai į patalpas patenka ir dėl netinkamos katilų priežiūros bei vėdinant patalpas
Pagrindinis kietųjų dalelių gyvenamose patalpose šaltinis – netinkamai sureguliuoti ir techniškai netvarkingi kuro deginimo katilai. Degimo metu susidarę teršalai dėl netinkamai sureguliuoto įrenginio gali būti dalinai išmesti į patalpas.
Tačiau užterštų patalpų oru gali kvėpuoti ir kuro deginimo įrenginio neturinčių namų savininkai, jeigu aplinkiniai kaimynai žiemą kūrenasi kietu kuru. Dėl vykstančios oro cirkuliacijos iš išorės kietosios dalelės per nesandarius langus, plyšius aplink langus, taip pat dėl patalpų vėdinimo atidarius langus, patenka į vidų. Pasak KTU mokslininko, nuo teršalų neapsaugoti ir rekuperatorius įsirengę individualių namų gyventojai, mat jų filtrai nesulaiko smulkiausių teršalų dalelių.
„Ištyrėme, kad rekuperatorių filtrų efektyvumas mažiausių dalelių atžvilgiu tėra apie 40-50 proc., tuo tarpu azoto oksidai, lakūs organiniai junginiai ir panašūs teršalai praktiškai išvis nesulaikomi. Tad net ir labai aukštos kokybės ventiliacijos sistema neapsaugo nuo teršalų, jeigu gyvenate apsuptas kietą kurą deginančių kaimynų“, – sako KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentas D.Martuzevičius.
Siekiant užtikrinti švarų patalpų orą, pasak mokslininko, reikia imtis kompleksinių priemonių. Pirmiausia, kuro deginimo įrenginius turintys gyventojai turėtų reguliariai juos prižiūrėti, tinkamai suderinti ir nuolat tikrinti, techniškai pasenusius įrenginius reikėtų atnaujinti. Situaciją pagerintų ir švaraus, pvz., gamtinių dujų ar kito kokybiško kuro, deginimas. Pagerinti patalpų oro kokybę gali ir papildoma oro valymo sistema ar buitiniai patalpų oro kokybės gerinimo įrenginiai.
Didžiausi teršėjai – deginami pieno pakeliai ir sauskelnės
Nors Lietuvoje yra draudžiama individuliuose namuose deginti atliekas, pasitaiko atvejų, kad į krosnis ir kuro deginimo katilus žmonės meta patį įvairiausią kurą ir degias komunalines atliekas: nuo malkų ir biokuro granulių iki ištuštintų pieno pakelių ir panaudotų sauskelnių. KTU mokslininkai palygino skirtingų deginamų produktų išskiriamą emisiją ir nustatė, kad daugiausiai teršalų išmeta deginami pieno ir sulčių pakeliai, plastikiniai kečupo buteliai, pleistrai, sauskelnės. Deginamų komunalinių atliekų tarša kietosiomis dalelėmis, policikliniais aromatiniais angliavandeniliais 10 ir daugiau kartų didesnė nei deginant medienos granules. Be to, deginant plastiko turinčias atliekas namų sąlygomis, gali susidaryti dioksinai ir furanai. Tai pačios toksiškiausios mokslui žinomos medžiagos, sukeliančios vėžį, reprodukcijos bei vystymosi sutrikimus.
Užterštas patalpų oras gali sukelti sunkias ligas
Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad deginamas kietas kuras – didžiausias patalpų oro teršėjas. Deginant malkas, į aplinką išskiriamos sveikatai kenksmingos medžiagos, tokios kaip kietosios dalelės, anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai. Gyventojai, nuolat kvėpuodami degimo produktais užterštu oru, rizikuoja susirgti kvėpavimo sistemos ligomis, astma, katarakta ar vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacijos pripažįstama, kad kietosios dalelės yra kancerogenai, nes jos absorbuoja aplinkoje esančias kancerogenines medžiagas ir nuneša giliai į plaučius, iš kur praktiškai nebepasišalina.
