Lazdynuose besidarbuojantis kiemsargis Gintautas nukritusius lapus šiemet pradėjo grėbti kaip niekada anksti – rugpjūčio viduryje.
Sunkiausia surinkti kaštonų lapus – jie dideli, sunku grėbti. O paskui pradeda kristi dygliuoti kaip ežiai kaštonai. Liepų lapai – dar pusė bėdos, bet žiedai kibūs, išgrėbti iš žolės – tikras vargas.
„Kartais po tokios mankštos rankų ir kojų nejauti“, – atsiduso vyras, kurio prižiūrimoje teritorijoje medžių kaip tyčia labai daug.
Karoliniškėse dirbančią Tatjaną piktino vėjas, kuris nešioja lapus: „Sugrėbi, pašluoji, o po valandos žiūri – vėl tas pat. Išgelbėtų maišai lapams, bet neduoda, sako, grėbkite į krūvas.“
Tatjana pastebėjo, kad šiemet ne tik lapai ėmė anksti kristi.
Vasarą buvo labai daug vėjuotų dienų.
Sergejui lengviau, nes jo rankose – lapų pūtiklis.
„Puikus įrankis. Tris dienas grėbliu grėbčiau. O su šituo daiktu per dieną susitvarkau“, – gyrė techniką vyras.
Jis pajuokavo, kad tokius pūtiklius gauna ne visi kiemsargiai, o tiktai itin nusipelnę.
Mieste patiria stresą
Dendrologai pastebėjo, kad kai kurių medžių ir krūmų lapai dėl sausros pradėjo gelsti rugpjūčio pirmomis dienomis.
Anot specialistų, pirmiausia lapus pradėjo mesti atsparumo karščiui neįgiję augalai. Nors kai kurie jų jau nuo seno auga Lietuvoje, prie sausrų vis dar nėra prisitaikę.
Pirmiausia geltonuoja liepų, klevų lapai, neatsparūs ir gluosniai bei karklai, o soduose – obelys, kriaušės, vyšnios.
Lapų geltimą pagreitina ne vien sausra. Tam įtakos turi ir ligos, kenkėjai, automobilių išmetamosios dujos, nederlinga dirva.
Lapai pagelsta ir dėl netinkamo šakų genėjimo. O mieste tai dažnai nutinka.
Kiti medžiai sausrai atsparesni. Tai – spygliuočiai, beržai, drebulės, kadagiai.
