„Dabar karšta. Miegame nakčiai atsidarę langus. Todėl anksti ryte apie
5 valandą prasidedantys triukšmingi ir ausis veriantys kirų koncertai
prikelia iš kiečiausio miego“, – skundėsi Palangos centre viename
daugiabutyje poilsiaujanti kaunietė.
Kirų kolonijų kaimynystėje gyvenantys palangiškiai guodėsi, kad dėl kirų
klykimo miegoti negalintys poilsiautojai anksčiau išsikrausto iš jų
būstų.
Vasarą triukšmingųjų kirų Palangoje būdavo ir anksčiau. Tačiau taip
plačiai po miestą jie paplito tik šiemet. Palangiškiai dėl to linkę
kaltinti miesto komunalininkus, kurie, esą, prastai tvarko atliekas,
kuriomis minta šie paukščiai.
Kurorto bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas
Skierus atšauna, kad dėl kirų išplitimo kalti patys gyventojai ir
poilsiautojai, kurie kur papuola mėto ant žemės maisto atliekas arba
palieka atvertus šiukšlių konteinerių dangčius.
„Prieš keletą metų kirai mums kėlė rūpesčių paplūdimiuose. Tačiau
pastačius plastikinius konteinerius su užverčiamais dangčiais, paukščiai
iš pliažų išsinešdino“, – teigė K.Skierus.
Tačiau netoli. Kirai pamėgo Meilės alėją, kitas kurorto centro gatves,
kuriose pastatytos atviros medinės šiukšliadėžės.
Anksčiau už komunalininkus jas aplankę paukščiai iš šiukšliadėžių
išdrabsto maisto atliekas, kuriomis nusėja visą gatvę.
Palangiškiai yra pastebėję, kad rytais kirai būriuojasi ant plokščių
daugiabučių namų stogų, ant kurių krauna lizdus. Namų administratorius
žmonės ragina daryti tvarką ir palipus ant stogo numėtyti paukščių
lizdus.
Tačiau ornitologai įspėja, kad taip elgtis nevalia, nes visus paukščius
Lietuvoje saugo Europos Sąjungos paukščių direktyva, pagal kurią
savavališkas lizdų ar paukščių naikinimas gali būti prilyginamas
brakonieriavimu ir baudžiamas administracinėmis baudomis.
Lietuvos ornitologų draugijos nario Juliaus Morkūno teigimu, kęsti kirų
klykimą liko nebeilgai, nes jie rudenį išskris žiemoti į Vakarų Europą.
Anot ornitologo, kirų keliamas triukšmas tėra jų tarpusavio
komunikacija, su kuria reikia susitaikyti. Triukšmingiausi kirai būna
tuomet, kai išsiritusius jauniklius moko skraidyti ir klydami juos
perspėja apie pavojus.
J.Morkūnas pažymi, kad ekologijoje paukščių kenkėjų nėra. Pavyzdžiui
kirai gaudo vabzdžius, pelytes, naikina atliekas ir didelės žalos
nedaro. Todėl jokie kirų populiacijos kontroliavimo metodai nėra
taikomi.
Norint išvengti į miestus besiveržiančių įkyrios kirų draugystės, labiau
reikia tvarkyti sąvartynus ar atviras atliekų sankaupas.
Palangos komunalininkų vadovas K.Skierus atskleidė, kad veiksmingas
būdas nuvejant kirus yra iššautos šovinių tūtos, kurios turi parako
kvapą.
„Mūsų įmonės teritorijoje, kurioje sukaupiame nedidelėmis mašinomis
atvežamas šiukšles, taip pat būriuodavosi kirų kolonija. Užteko toje
vietoje išmėtyti keletą iš pažįstamų medžiotojų gautų panaudotų šovinių
tūtų ir kirai pradingo“, – pasakojo K.Skierus.
˙
