S.Jokužys žvejoti į Norvegiją vyko penktą kartą.
Šį kartą su keliais bendraminčiais iš Lietuvos jis pasirinko tolimiausią šios šalies kampą, Norvegijos jūros įlanką poliariniame rate, į šiaurę nuo nedidelio žvejų Trumsės miestelio.
„Mano geriausias laimikis buvo iš Kuršių marių ištrauktas šešių kilogramų sterkas.
Norvegijoje apie didelę sėkmę negalvojau, todėl buvau pasiėmęs jūrinę meškerę su rite karpiams gaudyti ir valu, tinkamu išgriebti iki 40 kilogramų svorio žuvį“, – pasakojo S.Jokužys.
Išplaukę motorine valtimi vyrai žvejojo apie penki kilometrai nuo kranto.
„Kai pajutau, kad kažkas užkibo, pamaniau, kad kabliukas užsikabino už kokios povandeninės uolos. Atsargiai patampiau meškerę, žiūriu, mūsų valtelę po truputį tempia.
Tačiau vienas tokioje situacijoje nieko nepadarysi. Su palangiškiu Algirdu Bluškiu veltui bandėme įkelti prisitrauktą otą į valtį – nulūžo žuviai ištraukti pasiimtas paprastas kablys.
Gerai, kad turėjau dar vieną – 5 metus aš vežiodavausi galingą kablį svajonių žuviai, mažai tikėdamas, kad teks jį panaudoti.
Ir štai pirmąkart teko. Dar pasikvietėme kita valtele žvejoti išplaukusius draugus. Su otu keturiese grūmėmės pustrečios valandos, kol įvertėme į valtį – jis nepasidavė, muistėsi, priešinosi“, – pasakojo klaipėdietis.
Kai vyrai su laimikiu sugrįžo į krantą, sujudo Trumsės miestelis. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad tai antra pagal dydį šiose vietose pagauta žuvis: didesnioji svėrė per šimtą kilogramų.
Po to atvažiavo traktorius su svarstyklėmis ir susirinkusiųjų akivaizdoje pasvėrė otą – 80 kilogramų.
Lietuviai, nusifotografavę su savo laimikiu, supjaustė jį gabalais, paruošė vakarienę, draugiškai pasidalijo ir sudėjo į šaldiklius iki kelionės namo.
Nuo vaikystės žvejojantis ir savo žmoną Birutę šiuo pomėgiu užkrėtęs S.Jokužys mano, kad daugiau tokios šventės jo gyvenime nebebus.
Jis juokauja, kad pasilieka žvejo teisę ateityje viską pagražinti – gal po dešimtmečio jo pasakojimuose oto svoris jau bus ir visas šimtas kilogramų.
„Įdomu tai, kad otai paprastai žvejojami jūrinėmis blizgėmis, o aš tądien žvejojau užkabinęs guminę žuvelę, primenančią varlę.
Gal tas otas atplaukė į smėlingą įlanką paišdykauti, pamatė varlę ir ja savo nelaimei susidomėjo?“ – svarstė klaipėdietis.
Fotomenininkas, ne vieno fotografijų albumo autorius S.Jokužys iš anksto ruošėsi otų žvejybai.
Pirmąją dieną prie valo pritvirtinęs nedidukę filmavimo kamerą jis stebėjo, kaip elgiasi žuvys savo karalystėje.
Tačiau prieš didžiojo oto užkibimą vaizdo kameros nebuvo nuleidęs į vandenį.
