Kaip portalui lrytas.lt patvirtino Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Jolanta Rimšaitė, vabzdžiai keliose Lietuvos vietose pastebėti rugpjūčio mėnesį. „Jie neblogai skraido ir, pasinaudodami šilto oro srovėmis, gali patekti į mūsų šalį. Čia jie pastebimi jau kelinti metai iš eilės“, – aiškino ji.
Populiarūs augintiniai
Egzotinių gyvūnų prekyba užsiimančio arachnologo Edgaro Čepulkovskio teigimu, maldininkai labai populiarūs tarp egzotinių gyvūnų augintojų.
„Neseniai turėjome naują šių vabzdžių rūšį – juos taip greitai išpirko, kad net pritrūkome“, – sakė egzotinių nariuotakojų parduotuvės „staktosvoras.lt“ savininkas E. Čepulkovskis.
Jis tvirtino, kad jų parduodami maldininkai – ne europiniai, o iš Afrikos ar Indonezijos kilę vabzdžiai: sudžiūvusio lapo maldininkas, marmurinis Madagaskaro maldininkas, vaiduokliškas maldininkas ir kiti. Juos galima išvysti Palangoje įsikūrusiame nariuotakojų zoologijos sode „Insektariumas“.
Lietuvoje nepritaptų
J. Rimšaitė abejojo, kad keliose Lietuvos vietose pastebėti maldininkai galėjo būti egzotiniai augintiniai pabėgėliai. „Gali vienas kitas pabėgti, bet kad tomis pačiomis dienomis pabėgtų po 5–10 maldininkų, yra neįtikėtina“, – sakė mokslininkė.
E. Čepulkovskis portalui lrytas.lt taip pat tikino, kad Lietuvoje pastebėti vabzdžiai negalėtų būti pabėgę augintiniai. „Iš namų nebėga net ir egzotiniai maldininkai. Be to, Lietuvoje jie juk neišgyventų“, – sakė nariuotakojų specialistas.
Gamtos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos manymu, europiniai maldininkai Lietuvoje neturėtų pritapti, mat jiems reikia šiltesnio klimato. Nebent įvyktų ypatingi klimato pokyčiai, pašiltėtų žiemos. Be to, jie maitinasi gyvu maistu. „Tad ir kitų vabzdžių, kuriais jie minta, aktyvumas priklauso nuo oro temperatūros, klimato sąlygų“, – aiškino ji.
Pastebi daug, bet nesiveisia
Kol kas jų veisimosi mūsų šalyje faktas dar nėra įrodytas, todėl tikėtina, kad į Lietuvą jie pateko atsitiktinai, nes dar nėra rastas jauniklis. Randami tik suaugę individai.
Maldininkai šiuo metu yra suaugę, aktyvūs, maitinasi. Gali į Lietuvą patekti per krovininį transportą. „Pavyzdžiui, terminale, kur geras apšvietimas, jie būriuojasi ir pakliuvę į sunkvežimį gali būti atvežti į Lietuvą“, – maldininkų patekimo į Lietuvą versiją pasakojo J.Rimšaitė.
Gamtos tyrimų centro duomenimis, pirmą kartą Lietuvoje šie vabzdžiai buvo pastebėti 2008 metais.
Pasak J. Rimšaitės, šiais metais pranešimai apie pastebėtus maldininkus gauti jau iš Vilniaus, Druskininkų, Kauno, Varėnos, Alytaus.
Žalos nepridarys
Europiniai maldininkai nėra invazinė rūšis, tad žalos gamtai jie nepadarytų. „Jie natūraliai gyvena Europoje ir plečia savo paplitimo arealą. Tai nėra gyvis, atkeliavęs iš Amerikos ar Australijos“, – sakė J. Rimšaitė. Šis gyvūnas, anot jos, galimai plečia savo gyvenamąją teritoriją į Šiaurę.
Paklausta apie galimą maldininkų žalą ekosistemai ir gamtai, mokslininkė teigė, kad jie nėra kenkėjai. „Tai vabzdžiai plėšrūnai, tad gali nebent konkuruoti su kitais vabzdžiais plėšrūnais“, – tikino ji.
Maldininkai (lot. Mantodea) yra dieniniai plėšrūs vabzdžiai. Turi graužiamuosius burnos organus. Kūnas pailgas, galva labai judri, priekinės kojos ilgos, čiumpamosios. Sudėtinės akys labai didelės, turi 3 paprastas akis.
Galvą gali pasukti į visas puses. Kiaušinėlių deda daug tam tikrose kapsulėse, kurios susidaro iš patelės išskyrų. Paplitę šiltuose ir tropiniuose kraštuose. Būryje yra apie 2000 rūšių.
