Palei upę gyvenantys Antanavo kaimo (Kazlų Rūdos savivaldybė) bei
Pilviškių miestelio (Vilkaviškio rajonas) žmonės net ir po trijų dienų
matė, jog Šešupe tebeplaukia galybė nugaišusių žuvų. Iki Pilviškių
užtvankos atitekėję teršalai suputojo bemaž trijų metrų aukščio kalnais.
Aplinkosaugininkai patikrino ant Šešupės kranto Antanave esančią įmonę,
gaminančią ekologišką buitinę chemiją. Tačiau akivaizdžių avarijos
požymių ar grubių pažeidimų, neoficialiais duomenimis, neaptiko.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (MRAAD) direktoriaus
pavaduotojas Rimas Alekna teigė, jog vandens ir nugaišusių žuvų tyrimo
rezultatai bus aiškūs maždaug po savaitės.
„Suprantamas žmonių noras nelaimės priežastis sužinoti tuoj pat, tačiau
šių tyrimų paskubinti negalima“, – teigė R.Alekna. Pagal tyrimų
metodiką rezultatai gaunami tik po kelių dienų.
Kadangi aplinkosaugininkai prokurorams bei policijos pareigūnams pateikė
preliminarų žalos dydį, buvo nuspręsta Marijampolės policijos
komisariate pradėti ikiteisminį tyrimą dėl aplinkos apsaugos taisyklių
pažeidimo.
Aplinkosaugininkai pagal sugaudytą nugaišusių žuvų kiekį, remdamiesi
specialiais skaičiavimais, nustatė, jog Šešupei padaryta žala gali
siekti 90 tūkstančių eurų. Ši suma dar nėra galutinė.
Kol bus nustatyta, kokiomis cheminėmis medžiagomis buvo užteršta Šešupė,
ar tai kelia pavojų žmonių sveikatai, gyventojams nerekomenduojama
šiame ruože (tarp Antanavo ir Pilviškių) maudytis, girdyti gyvulius,
upės vandeniu laistyti daržus.
Ekologinės nelaimės kaltininkui teismas gali skirti baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų.
Aplinkos ministerija antradienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiami preliminarūs vandens tyrimų rezultatai. Teigiama, jog kelių elementų koncentracijos upės vandenyje yra viršytos dešimtis kartų.
Fosforo koncentracija siekė 0,21-2,96 mg/l. Didžiausia leistina šio elemento koncentracija paviršinio vandens telkinyje – 0,10 mg/l.
Gerokai viršyta ir leistina amonio azoto koncentracija (0,5 mg/l). Skirtingose upės vietose ji siekė nuo 0,04 iki 7,3 mg/l.
Anijoninių paviršiaus aktyvių medžiagų kiekis vandenyje svyravo nuo 0,03 iki 83,76 mg/l. Paviršiniame vandenyje šių medžiagų neturėtų būti. Būtent šios medžiagos galėjo sukelti upės vandens putojimą.
˙
