„Praėjusią vasarą ant lauko sienos lempos buvo tik vienas lizdas.
Kregždės gyveno savo gyvenimą, joms niekas netrukdė, nes tokiame
aukštyje jos jaučiasi saugios.
Labiausiai erzina nuolatinis jų teršimas. Laiptus valome dažnai. Tik
švarūs jie būna vos kelias minutes.
Šiemet kregždžių gyvenamasis plotas padidėjo – šalia senojo lizdo, jos
susilipdė dar vieną.
Nuvalyti apdergtus laiptus mums jau tapo kasdienybe, tačiau
pastarosiomis dienomis sulaukėme nemalonios staigmenos.
Tiesiog suskaudo širdį, kai pamatėme, jog pasienyje ant laiptų guli
negyvas kregždžiukas.
Žinome, jog paukščiai kartais iš lizdo išstumia ligotus ar silpnesnius
jauniklius, buvo gaila nelaimėlio, bet prieš gamtą, kaip sakoma,
nepapūsi.
Penktadienį, vos tik nuplovėme tirštai apdergtą pasienį, po kelių
minučių vėl nukrito paukščiukas. Likome be amo ir, atvirai pasakius,
pasidarė neramu dėl tokio paukščių elgesio, – ar ne per dažnai jie
atsikrato vaikų?“, – pasakojo įstaigos darbuotojos.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos
apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Egidijus Baltrušaitis,
komentuodamas situaciją, pateikė gan nelinksmą versiją.
„Kregždės signalizuoja apie bėdą – sausra. Matyt, jos neranda vandens,
be to, sumažėjo vabalų, todėl trūksta ir maisto, nebeišmaitina
jauniklių.
Šie nusilpsta, o tėvai tokius apsnūdusius išstumia iš lizdo. Daug
paukščių taip elgiasi, kregždės nėra išimtis.
Dėl sausros gali subyrėti ir kregždžių lizdai“, – kalbėjo
E.Baltrušaitis apie natūralią gamtos atranką.
Per vasarą šie paukščiai dažniausiai peri du kartus. Viename lizde
paprastai būna keturi penki jaunikliai. Juos maitina abu tėvai.
Birželio – liepos mėnesiais išsiritę, rugpjūtį – rugsėjį kregždžiukai
su tėvais išskrenda žiemoti.
