Žvirbliai sostinėje tampa vis drąsesni ir jų matyti daugiau. Ar tai reiškia, kad mažesnieji „vagys skraiduoliai“ baigia išstumti stambesnius konkurentus, balandžius? Tikslaus atsakymo nežino net ornitologai, tačiau jie nemano, kad žvirblių populiacijos padidėjimas mieste būtų kuo nors ypatingas, o juolab – pavojingas reiškinys.
Žvirblių pagausėjimas pastebimas visose Vilniaus lauko kavinėse jau kelintus metus. Bet daugiausia jų, ypač drąsių – vegetarinių patiekalų restorane „Balti drambliai“.
Žurnalistinio tyrimo metu pavyko nustatyti, jog galimai iš šios kavinės ir prasidėjo pergalingas čirškalių žygis po viso Vilniaus lauko kavinių lėkštes.
„Baltų dramblių“ administratorius Eimantas prisiminė, jog maždaug prieš dvi vasaras po kavinės lauko erdvę pradėjo straksėti narsus žvirblelis, kuris iki šiol atskrenda ir savo govėdą atsiveda.
„Jam virėjos net vardą davė, praminė Paška“, – juokėsi Eimantas.
Šį „žvirblių mafijos“ žvalgą kavinės darbuotojai atpažįsta iš apipešioto pakaušio ir išskirtinio įžūlumo – Paška net nelaukia, kol lankytojai pavalgys ir paliks trupinių – tūpia tiesiog ant šaukšto ir lesa.
Jis tuo pačiu ir galantiškas kavalierius – pietajant teko matyti, kaip nugvelbtą ryžio kruopą paukštis nunešė droviai ant tvoros tupinčiai draugei ir matino ją iš burnos į burną (iš snapo į snapą).
Žvirblių būrelis ramiai lesė iš lėkščių, nekeldamas jokio klientų pasipiktinimo – atvirkščiai, šie žavėjosi sparnuočių įžūlumu, juos fotografavo.
Kavinės darbuotojai pastebėjo, jog vegetariškas čionykštis maistas žvirbliams labai patinka, ypač jie pamėgo tibetietišką panyro sūrį. Tuo teko įsitiknti šių eilučių autoriui: vos pakabinau ant šakutės galo sūrio gabalėlį – pyst! lyg naikintuvas praskridęs jį nugvelbė praskridęs vagišius sparnuotis.
Vis tik ornitologas Juozas Miškinis teigė, kad toks žvirblių elgesys nėra kažkuo išskirtinis, o jų populiacijos pagausėjimo šalies mastu mokslininkai taip pat nepastebėjo.
„Jeigu žvirblių pagausėjo konkrečioje vietovėje, tai reiškia, kad atsirado geresnės perėjimo sąlygos ir maisto. Jei žvirblių būriai pamėgo Senamiestį, galima spėti, jog atrado patogių palėpių, urvelių perėti, aptiko, kad kavinėse jų nevaiko, o lesina“, – apie gerėjantį vilnietiškų žvirblių gyvenimą svarstė mokslininkas.
Taip pat teko pastebėti, kad maisto už dyka Vilniaus kavinėse pasigviešusių žvirblių matoma daugiau, nei tradicinių „sparnuotųjų bomžų“. Ar tai reiškia, jog keičiasi miestų fauna?
„Moksliškai tokio reiškinio nenustatyta. Žvirbliai šiaip jau nekonkuruoja su balandžiais“, – tikino J.Miškinis.
Ornitologas taip pat paneigė nuomonę, jog žvirbliai yra tarsi oro švaros indikatorius – esą jų daugėja, kai smarkiai sumažėja pramoninė tarša. Taip pat tikima, jog žvirbliai ypač jautrūs radiacijai – neva jie Lietuvoje buvo beveik išnykę po 1986 m. Černobylio avarijos.
„Tai netiesa. Žvirbliai gali puikiai jaustis ir pramoniniuose kvartaluose jei yra maisto. Būtent maistas ir geros peryklos yra pagrindiniai žvirblių gausumą lemiantys veiksniai, dar oro sąlygos turi įtakos“, – tvirtino mokslininkas.
