Dar praėjusiais metais buvo patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas, kuris numato svarbiausius atliekų tvarkymo tikslus ir uždavinius per artimiausius kelerius metus. Kai kurie nauji svarbūs įsipareigojimai Lietuvos laukia jau kitų metų. Pavyzdžiui, nuo 2016 m. Lietuvoje kasmet bus siekiama surinkti ir perdirbti 70 procentų įvairių pakuočių atliekų: plastikinių, metalinių, stiklinių, taip pat vadinamųjų PET (polietilenreftalato).
Taip pat nuo kitų metų šalis įsipareigoja surinkti ne mažiau kaip 45 procentus elektros ir elektroninės įrangos atliekų, skaičiuojant pagal vidaus rinkai patiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Ypač svarbus uždavinys laukia komunalinių atliekų srityje: nuo kitų metų ne mažiau kaip 45 procentai šio tipo atliekų turės keliauti ne į sąvartynus, bet būti perdirbamos ar kitaip pakartotinai panaudojamos.
Tam, kad pavyktų įgyvendinti šiuos ambicingus uždavinius, jau artimiausiu metu atliekų tvarkymo sistemoje įvyks keletas reikšmingų pokyčių. Pirmiausia jau šių metų pabaigoje – kitų pradžioje Lietuvoje visu pajėgumu turėtų pradėti veikti mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai (MBA). Iš viso Lietuvoje jų turėtų veikti aštuoni.
Šiuose įrenginiuose mechaniniu būdu bus išrūšiuojamos mišrios atliekos. Iš jų atskirtos bioskaidžios atliekos keliaus į biologinio apdorojimo įrenginius. Čia iš jų bus išgaunamos biodujos, iš kurių ketinama gaminti šilumos bei elektros energiją. Didžiąją dalį energijos regioniniai atliekų tvarkymo centrai ketina panaudoti regioninių sąvartynų reikmėms, o likutį – parduoti. Taip dideli atliekų srautai bus nukreipiami ne į sąvartynus, bet efektyviai panaudojami energijai gaminti.
Į šiuos įrenginius pakliuvusios netinkamos atliekos gali juos apgadinti bei apsunkinti visą atliekų rūšiavimo procesą. Todėl gyventojai turės dar atsakingiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas, kad tokių nemalonumų pavyktų išvengti.
Kita svarbi naujovė, šalies laukianti nuo kitų metų vasario – įsigaliosianti užstato už gėrimų pakuotes sistema. Šalies prekybos vietose ketinama įrengti apie tūkstantį taromatų, į kuriuos gyventojai galės priduoti stiklo, plastiko, skardines gėrimų pakuotes. Pridavus pakuotę už kiekvieną jų bus galima atgauti preliminaraus 10 euro centų dydžio užstatą.
Ištuštintas pakuotes gyventojai į taromatus turės pristatyti su etiketėmis: iš jų taromatai atpažins, ar konkreti pakuota priskiriama toms, už kurias sumokamas užstatas.
Manoma, kad ši sistema leis Lietuvai ypač efektyviai sumažinti pakuočių atliekų kiekį sąvartynuose. Skaičiuojama, kad įgyvendinus šią sistemą sąvartynus pasieks apie 15 procentų mažiau atliekų. Be to, taip Lietuvai bus lengviau įgyvendinti uždavinį surinkti ir perdirbti daugiau kaip du trečdalius pakuočių atliekų.
