Skaičiuojama, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet išmetama net iki 40 procentų maisto. Pasaulinės maisto bei žemės ūkio organizacijos skelbia, kad turtingose šalyse per metus į šiukšlynus nukeliauja beveik tos pats kiekis maisto, kiek jo pagaminama Saharos regiono Afrikos šalyse.
Lietuva taip pat papildo maistą švaistančių šalių gretas. Skaičiuojama, kad statistiškai per metus mūsų šalyje išmetamo maisto kiekis yra 50 kilogramų vienam gyventojui.
Šie skaičiai reiškia ne tik neefektyviai išleidžiamus pinigus bei didelius atliekų kiekius. Jie reiškia ir didelę žalą gamtai: patekusios į aplinką ir joje irdamos maisto atliekas išskiria dujas, be to, skleidžia nemalonų kvapą ir didina bendrus atliekų kiekius sąvartynuose.
Prisidėti prie šios problemos sprendimo galime kiekvienas. Tereikia atidžiau peržvelgti savo kasdienius įpročius ir šiek tiek racionaliau planuoti maisto pirkimą. Štai keli patarimai, kaip sumažinti į namų šiukšliadėžę keliaujančių atliekų kiekius.
1. Pirkite iš anksto, bet protingai. Kartą per savaitę įsigydama maisto produktų išleidžiu mažiau pinigų, sutaupau daugiau laiko ir valgau labiau subalansuotą bei įvairų maistą, nei į parduotuvę sukdama kiekvieną dieną. Be to, gamindama iš anksto suplanuotus patiekalus iš jau turimų ingredientų išvengiu pusgaminių pirkimo: taigi valgau sveikiau, išleidžiu mažiau, o ir pakuočių atliekos šiukšliadėžėje kaupiasi rečiau. Tačiau reikia atsispirti pagundai prisipirkti per daug maisto produktų, ypač jeigu jie greitai genda. Kitaip pieno produktai, šviežios daržovės ar vaisiai, nepaisant gerų ketinimų, gali atsidurti šiukšliadėžėje. Pavyzdžiui, visada perku tik pusės litro pieno pakuotę, nes žinau, kad daugiau jo per savaitę tiesiog nesunaudosiu. Net jei sūriui ar varškei taikoma nuolaida, neprisiperku jų daugiau nei įprastai, nes kelias pakuotes greitai senstančių produktų irgi tektų išmesti.
2. Įvertinkite savo laiką. Jei laukia įtempta savaitė, renginiai ar susitikimai po darbų ir namo grįšite tik vėlai vakarais, neprisipirkite produktų daug laiko reikalaujančių patiekalų gamybai. Ne kartą yra tekę išmesti picai ar pyragui skirtus ingredientus, nes ilgai kildinti tešlos ar pusantros valandos suktis prie viryklės tiesiog nebuvo laiko: belaukiant laisvesnės dienos sugedo ir plakamoji grietinėlė, ir atidaryta pakuotė ančiuvių. Tokiomis dienomis verčiau planuoti gaminti kur kas paprastesnius ir mažiau laiko reikalaujančius patiekalus: kad ir salotas iš šaldytuve rastų produktų likučių.
3. Negaminkite per dideliais kiekiais. Šildytą maistą valgyti nėra nei labai sveika, nei skanu. Tad jei neketinate jo įsidėti kitos dienos pietums į darbą, reikėtų produktus paskaičiuoti atidžiau, kad pagaminto maisto netektų išmesti.
4. Būkite kūrybiški. Iškelkite sau uždavinį panaudoti 100 procentų naudojamų produktų ir atkakliai jo siekite.
Pavyzdžiui, jei vieną dieną orkaitėje kepu vištą, iš likusio jos nugarkaulio kitą dieną verdu gardžią sriubą. Jei desertui naudoju kiaušinių baltymus, pusryčiams šeimynai iš likusių trynių kepu kiaušinienę. Įvairius sūrių, kumpio, daržovių likučius dažniausiai sunaudoju kepdama picą ar jais pagardindama verdamas košes.
Laikydamiesi šių kelių paprastų patarimų įsitikinsite, kad šiukšliadėžė maisto produktų prisipildo kur kas rečiau, piniginė lieka pilnesnė, o savijauta suvalgius naminio maisto, o ne šaldytų pusgaminių – kur kas geresnė.
