Dar praėjusią savaitę į Vilniaus Žirmūnų mikrorajoną užklydo jaunas briedis. Pirmadienio popietę LRT teritorijoje S.Konarskio gatvėje blaškėsi jaunas stirninas. Tad aplinkosaugininkai įspėja, kad iki liepos pradžios miesto gatvėse gali pasirodyti žvėrys. Aktyviausiai jie migruoja temstant ir paryčiais, ypač – miškingose teritorijose.
Kaip lrytas.lt sakė laukiniais gyvūnais besirūpinančios Gyvūnų globėjų asociacijos veterinarijos gydytoja ir savanorė Jurgita Gustaitienė, praėjęs savaitgalis buvo labai įtemptas – žmonės rūpinosi paukščių ir žvėrių jaunikliais.
„Kai gyvūnas yra miesto teritorijoje, netoli gatvės, kai kelia pavojų tiek sau, tiek žmonėms arba gali sukelti eismo įvykį, tuomet sprendžiame, ką daryti – ar jo neliesti, ar paimti“, – aiškino veterinarė.
Imti gyvūnus – draudžiama
J. Gustaitienė pabrėžė, kad jokiu būdų negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur kitur aptiktų gyvūnų.
„Pavyzdžiui, šiuo metų laiku stirnų jauniklius motinos palieka, kai eina ieškoti pašaro. Bet jos suranda ir grįžta, o žmonės mano, kad jis jau paliktas motinos visam laikui. Žmonės vaikšto gamtoje, aptinka tokius gyvūnus ir nešasi namo. Nelieskite gyvūnų, žvėrių ar paukščių jauniklių. Jie nėra benamiai“, – aiškino veterinarė.
Jos teigimu, skambinti gyvūnų globėjams ar kviesti policiją reikia tuomet, kai gresia pavojus gyvūnui ar žmogui arba kai matote, kad stirnos, briedžio koja sužalota ar retas paukštis lūžusiu sparnu blaškosi.
„Kiekvienas sužeistas mažas paukštelis ar gyvūnėlis yra gamtos rate, jį pasiims kitas didesnis paukštis ar žvėris ir atiduos savo vaikams, – sakė J.Gustaitienė. – Dažnai žmonės skambina ir praneša radę pasiklydusį paukščiuką, stirniuką ar zuikutį.“
Visais pasirūpinti nespėja
Vilnietis Denisas Tarasenka portalui lrytas.lt pasakojo, jog pirmadienio popietę LRT teritorijoje, esančioje S.Konarskio gatvėje, pastebėjo besiblaškantį stirniną.
Vyras iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatorius jį sujungė su gyvūnų globėjais.
„Bet kitame ragelio gale man paaiškino, kad niekuo padėti negali, ir spėjo, kad gyvūnas atklydo iš Vingio parko. Esą kaip sugebėjo atklysti, taip ir kelią atgal suras. Bet čia juk už tvoros iš karto judri Geležinio Vilko gatvė“, – sakė D.Tarasenka.
Vėliau į S.Konarskio gatvę atvykę policijos pareigūnai, aplinkosaugininkai bei gelbėjimo priemonėmis apsirūpinę gyvūnų globėjai stirnino neberado.
Gyvūnų globėjų asociacijos veterinarė ir savanorė J.Gustaitienė tikino, kad ne visais atvejais spėjama laiku suteikti pagalbą ar atsiliepti į visus skambučius. „Šiuo metu iš visos Lietuvos skambina dėl paukščių jauniklių. O mums tenka aiškinti žmonėms ir tokius dalykus, kad radus paukštelį nereikia jo neštis į namus“, – teigė veterinarė.
„Tačiau kai tik gali, mūsų ekipažas vyksta gelbėti. Juk ne tik stirnos ar briedžiai į bėdą pakliūva – tenka ir gulbei iš snapo traukti įstrigusį žūklei skirtą kabliuką. Lietuva yra didelė, tad skirtingi regionai, skirtingi ir poreikiai“, – aškino J.Gustaitienė.
Įvykius kontroliuoja policija
Jei miško gyvūnas atklysta į miesto teritoriją, tiek žmonių, tiek gyvūno saugumu rūpinasi ir į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai. Lietuvos policijos operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Rolando Šepečio teigimu, esant iškvietimui dėl priklydusio ar sužeisto gyvūno, policijos pareigūnai imasi būtiniausių saugumo priemonių.
„Ištikus eismo įvykiui, policija privalo dalyvauti, o gyvūnui priklydus – turi sukontroliuoti situaciją, kad gyvūnas nekeltų grėsmės“, – sakė R. Šepetys. Pašnekovas pridūrė, kad dėl miško žvėrių sukelto pavojaus kreipiamasi ir į aplinkos apsaugos pareigūnus, medžiotojus ar veterinarus, kurie nusprendžia, ką reikia daryti su pačiu gyvūnu.
Tačiau net ir tais atvejais, kai gyvūnas būna nutrenktas automobilio, sužalotas, bet dar gyvas ir kankinasi, policija vis tiek neturi įgaliojimo nušauti gyvūno. Kaip teigė R.Šepetys, gyvūną pribaigti gali tik tai išmanantis žmogus, pavyzdžiui, medžiotojas.
„Tačiau būtinojo reikalingumo atveju, jei policijos pareigūnai matytų, kad tas žvėris kelia ypatingą pavojų aplinkiniams, tuomet galima būtų panaudoti ginklą“, – pridūrė Lietuvos policijos operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas.
Gelbėja ir pareigūnai
Praėjusią savaitę Šilutės rajone vienas vairuotojas tamsiu paros metu pastebėjo ant kelio gulintį į apuoką panašų paukštį. Sparnuotis buvo gyvas, judino sparnus ir kojas. Patraukęs jį nuo važiuojamosios kelio dalies, vyras iškvietė policijos pareigūnus.
Šį įvykį užfiksavęs fotografas Rolandas Žalgevičius lrytas.lt pasakojo, kad atvykę pareigūnai mielai sutiko padėti į nelaimę patekusiam paukščiui.
„Pareigūnai pasiėmė paukštį ir išsivežė į policijos budėtojų dalį, kur visą naktį jį prižiūrėjo. Kitą dieną jį perdavė gyvūnų apsaugos organizacijai Klaipėdoje. Viltis, kad paukštis išgyvens, buvo išsaugota“, – pasakojo R. Žalgevičius.
Sužeisti ir pasiklydę – į globėjų rankas
Jei pasiklydęs gyvūnas nėra miško žvėris, o, pavyzdžiui, žmogui priklausantis šuo, katinas ar kitas gyvūnas, juos gaudo ir laikinai globoja savivaldybės paskirtos atsakingos organizacijos.
„Visi bešeimininkiai ir be priežiūros likę gyvūnai, kurių gaudymą organizuoja savivaldybės administracija arba apie kuriuos praneša juos sulaikę, tačiau negalintys laikyti, asmenys, perduodami globoti gyvūnų globėjams“, – portalui lrytas.lt teigė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Radę sužeistą ar ligotą laukinį gyvūną, kurį būtina gydyti ar globoti, skambinkite Gyvūnų globėjų asociacijai tel. 8 686 44 828. Specialistai patars, kaip elgtis su rastu sužeistu laukiniu gyvūnu, o jeigu reikės pagalbos, atvykę paims šį gyvūną ir juo pasirūpins. „Visus sužeistus ir ligotus gyvūnus apžiūri ir jiems būtiną pagalbą suteikia kvalifikuoti veterinarijos specialistai. Gyvūnai laikomi globos namuose tol, kol išgyja, sustiprėja ir gali būti išleisti į gamtą“, – nurodoma Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.
