Paukščius džiugina paliaubos
Ši pavasarį Juodkrantės kormoranai džiaugėsi ramybe – niekas jų nebaidė petardomis, spalvotais balionėliais, nešaudė, nešaldė dėčių, nesikarstė į pušų viršūnes su specialių medžiagų kibirėliais dažyti perimų kiaušinių, kad juose apmirtų gyvybė. Pernai kolonistams buvo blogiau – išžudyta apie 1000 paukščių porų.
Kormoranai už tokias paliaubas, aišku, jeigu tik galėtų, turėtų dėkoti aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir jo vadovaujamai Aplinkos apsaugos rėmimo fondo komisijai, skirstančiai lėšas aplinkosaugos programoms. Šiemet valdžia pavėlavo skelbti konkursą dėl kovos su kormoranais, todėl įšalo ne jų dėtys lizduose, o valstybės pinigai, numatyti šių paukščių populiacijai reguliuoti.
Buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui kormoranai – nacionalinė grėsmė gamtai. Jam verčiau nevasaroti Kuršių nerijoje. Atpažinę politiką, užsimojusį išnaikinti ko ne du trečdalius žvejų nekenčiamų sparnuočių populiacijos, Juodkrantės kormoranai šaižiai klykautų lizdavietėse, susijaudinę gal net griebtųsi ir natūralių savo priešų ženklinimo iš aukštybių metodų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos duomenimis, Juodkrantės sengirėje kormoranai susisukę 3136 lizdus. Tuose pačiuose medžiuose peri ir pilkieji garniai – priskaičiuota 235 šių nykstančių paukščių lizdai. Pastangos visais įmanomais būdais išguiti kormoranus iš draustinio nėra vaisingos. Per dvylika metų jų populiacija beveik nekinta – svyruoja nuo 2500 iki 3500 lizdų.
Net jūrinis erelis išplasnojo kitur
Žuvingus vandens telkinius pamėgusius kormoranus persekioja ne tik medžiotojai, bet ir plėšrūs jūriniai ereliai. Kuršių nerijoje šie paukščiai – retenybė. Vienas Juodkrantės sengirėje apsigyvenęs jūrinis erelis, iš kurio aplinkosaugininkai tikėjosi sulaukti pagalbos, šiemet kažkur išplasnojo. Bet ką gali nuveikti vienas erelis, sklandydamas virš miško, kuriame klega 10 tūkstančių kormoranų ?
Kai kurie ornitologai linkę manyti, kad būtų geriau, jei aplinkosaugos strategai kormoranų kolonijose ne petardas sprogdintų ir balionus laidytų, o labiau rūpintųsi jūrinių erelių populiacijos aplink Kuršių marias atkūrimu – aukštesniuose medžiuose įrengtų daugiau dirbtinių lizdų. Gal tada sumažėtų ir kormoranų ?
Prieš beveik ketvirtį amžiaus šalia Juodkrantės įsikūrusių kormoranų arealas išsiplėtė dvigubai – iki 20 hektarų. Miškininkai sielojasi, kad šie atėjūnai jau baigia nusiaubti vienintelę ant parabolinių kopų sužėlusią sengirę, kad šimtametės pušys esą tapusius mažesne vertybe nei daugybę rūpesčių sukeliantys, rajūs, aplinką dergiantys vandens paukščiai.
Pasiklausius miškotvarkininkų raudų, atrodo, kad nelabieji kormoranai žaliąjį Kuršių nerijos apdarą nusiaubė labiau nei Smiltynėje ir kitose draustinio vietovėse nei iš šio, nei iš to įsiplieskantys gaisrai, jau sunaikinę šimtus hektarų ne tik pasenusių kalnapušių, bet ir brandžių medynų.
Perimvietėje – kvapą gniaužiantys vaizdai
KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser vis dar tikisi, kad pastangos reguliuoti kormoranų populiaciją nenueis perniek: „Pastebėta, kad po trejų metų šių paukščių vados dažniausiai sugrįžta į tas vietas, kuriose išsiperėjo. Tiek metų juos baidėme Juodkrantėje, tad greitai turėtų paaiškėti, ar kormoranų kolonija iš tikrųjų mažėja, ar ją pagausina iš kitų vietovių atskridę gentainiai“.
Vasarą Juodkrantės kormoranų perimvietė sutraukia tūkstančius turistų. Čia įrengta speciali regykla, nuo kurios atsiveria šiurpūs nudžiuvusių medžių stagarynu virtusio miško vaizdai. Nekviesti lankytojai dirgina kolonijos šeimininkus – savo valdose pamatę žmones kormoranai pradeda neramiai klykauti, sukti ratus virš galvos.
Kitose Baltijos jūrą supančiose šalyse didieji kormoranai poruojasi nuošaliose salelėse, klampiuose miškuose, kitokiose sunkiai prieinamose vietovėse. Kuršių nerijos svečiai gali džiaugtis unikalia galimybe iš arčiau pamatyti kormoranus natūralioje gamtoje. Užkopus į regyklą, visaip demonizuojamų vandens paukščių gyvenvietė – kaip ant delno.
Aplinkosaugininkai Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojams jau pradėjo siūlyti ministro K.Trečioko sugalvotą vienkartinį neprivalomą bilietą. Tokius įsigiję turistai prisipažino, jog pažintis su Juodkrantės kormoranų kolonija jų nenuvylė. Ne safaris po Kenijos savanas, bet vizitas, tikrai vertas didesnių pinigų nei KNNP lankytojo bilietas.
Kol kas visi Nacionalinio parko svečiai kormoranų perimvietę gali apžvelgti nemokamai.
Kormoranai gali sulaukti padėkos
Išperėję jauniklius kormoranai dabar smagiai turškia Kuršių mariose. Ar jie išties skriaudžia vietinius žvejus – išgaudo ešerius, sterkus, kitokias vertingas žuvis ? Nustatyta, kad šie paukščiai dažniausiai stveria mažas, 12 centimetrų ilgio verslinei žvejybai nereikšmingas žuveles. Jeigu tokios patenka į tinklus, žvejai jas išmeta per bortą. Juk jiems labiau patinka subrendusios, palikuonys išneršiančios žuvys.
Su kormoranais konkuruojantys žvejai paskaičiavo, kad šie paukščiai neva kasmet surija apie 500 tonų žuvų – menkina jų reprodukcijos galimybes. O kas įvertins žalą, kai patys žūklautojai įžūliai brakonieriauja Kuršių mariose – tinklais, meškerėmis, ūdomis graibsto sterkus, karšius draudžiamuoju žvejybos laikotarpiu ? Apie tai byloja kurorto gyvenvietėse svečiams ko ne ištisus metus siūlomos šviežiai rūkytos žuvys.
Mokslininkas ichtiologas Žilvinas Pūtys neringiškiams pataria nepulti į paniką. Pasak jo, per dvidešimt stebėsenos metų radikalių pokyčių Kuršių mariose neužfiksuota: „Gal kormoranai ir mažina kokių nors vietinių žuvų rūšių išteklius, tačiau tai sunku nustatyti – reikia detalių ir sudėtingų tyrimų. Verslinę žvejybą įtakoja klimato kaita, daugybė kitokių faktorių“.
Juodkrantės kormoranai, be kita ko, pasigardžiuodami šveičia ir juodažiočius grundalus – iš Juodosios ir Kaspijos jūrų atkeliavusias invazines žuvis, kurios minta vandenį filtruojančiais moliuskais, kitokių žuvų mailiumi ir ikrais.
Ką pasakytų žvejai, jeigu jų keiksnojami kormoranai išnaikintų Kuršmares užplūdusius grundalus ? Gal net pagirtų konkurentus – juk patys su šiais atėjūnais neįstengia susidoroti.
