EK finansuota „Raudonojo sąrašo“ ataskaita, paskelbta Briuselyje vykusios „Žaliosios savaitės“ metu, yra pirmasis išsamus Europos jūrų žuvų vertinimas, kuriame vertinamos visos 1220 rūšys, esančios Viduržemio, Juodosios, Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne, įskaitant daugelį komercinių, pramoginės ir mėgėjiškos žūklės pamėgtų rūšių.
Daugiausia nykstančių rūšių galima rasti Viduržemio jūroje, vakarinėje Iberijos pusiasalio pakrantėje ir prie Makronezijos salų.
Rykliai, rajos ir chimeros yra didžiausiame pavojuje senajame žemyne atsidūrusios žuvys. 40,4 proc. iš jų gresia išnykimas ir dar 39,7 proc. mažėja populiacija. Anot mokslininkų, pavyzdžiui, didžiausias išnykimas gresia plokščiakūniams rykliams, anksčiau buvo randamiems visuose Europos vandenyse, o dėl žvejybos įtakos dabar daugiausia tik Kanarų salose.
„Šie atradimai yra svarbūs, kalbant apie gamtosaugą ir jūrinę politiką, taip pat įgyvendinant ES teisės aktus. Jie taip pat rodo, kad būtina laikytis visų bendros žuvininkystės politikos nuostatų, siekiant užtikrinti, kad visi žuvininkystės ištekliai būtų naudojami kaip galima tvariau“, – sako aplinkos, jūrų reikalų ir žuvininkystės komisaras Karmenas Vella.
Ataskaita rodo, kad kai kurios jūrų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės buvo sėkmingos ir padėjo išsaugoti tokias rūšis kaip Atlanto menkė ar paprastieji tunai, kurių atsargos pagerėjo. Tačiau kai kurių rūšių atžvilgiu- atlantinių paltusų, atlantinių lašišų, paprastųjų otų – buvo ne tokios efektyvios.
Ataskaitoje nurodoma, kad pagrindinė žuvų nykimo priežastis – perteklinė žvejyba. Žuvys nyksta ir dėl pakrančių plėtros, energijos gamybos ir kasybos, taip pat taršos ir klimato kaitos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad per pastaruosius 27-29 metus paprastojo oto populiacija dėl jo per didelio vartojimo sumažėjo per 31 proc. ir ši žuvis šiuo metu priskiriama prie pažeidžiamųjų. Atlantinės lašišos taip pat buvo paveiktos pernelyg intensyvios žvejybos jūrose ir upėse bei vandens taršos ir sedimentacijos.
Perteklinė žvejyba jūroje, ypač su dreifuojančiais tinklais, kelia irgi didelę grėsmę žuvų rūšių išnykimui. ELTA primena, kad dar 2004 m. Europos Parlamentas (EP) pritarė EK pasiūlytam reglamentui, kuriuo siekiama sumažinti atsitiktinai sugaunamų jūros žinduolių skaičių dreifuojančiais tinklais. Pagal nustatytus naujus aplinkosaugos reikalavimus, žvejojant žvejybos plotuose, kur telkiasi daug jūros žinduolių ruonių, privaloma visuose laivuose įrengti garsinius atbaidymo įrenginius. Nuo 2007 metų reglamentas uždraudė naudoti dreifuojančius tinklus ir Baltijos jūroje, kur šiuo metu ši žinduolių rūšis taip pat nyksta. Šis draudimas naudoti dreifuojančius tinklus galioja Bendrijos teritorijoje. Be to, pastaraisiais metais, verslinė žvejyba išeikvojo lašišas ir dirbtinai auginamos lašišos paveikė laukinę populiaciją įvesdamos ligas ir parazitus.
Nors Europa turi didžiausius pasaulyje mokslinius pajėgumus, tebetrūksta informacijos apie penktadalį visų žinomų jūrinių žuvų rūšių – turimo informacijos nepakako įvertinimui ar rūšiai gresia išnykimas. Taip pat trūksta informacijos apie tendencijas tarp žuvų populiacijų: įvertinimas rodo, kad 8,4 proc. rūšių populiacijos dydis mažėja, 21,5 proc. – populiacijos dydis stabilus, 1,7 proc. – didėja, tačiau vis dar stokojama duomenų apie 68,4 proc. žuvų rūšių populiacijų tendencijas
Pagal ataskaitą kritiškai nykstančių yra 15 žuvų rūšių, nykstančių ir pažeidžiamų – po 22, netoli išnykimo ribos – 26, mažiau kelia susirūpinimą 699, duomenų nepakanka apie 204 rūšis.
Nykstančių rūšių „Raudonasis sąrašas“ sudaromas nuo 2006 m. Per 9700 Europos rūšių (įskaitant žinduolius, roplius, varliagyvius, gėlavandenes žuvis, drugius, laumžirgius, paukščius, bites, moliuskus ir induočius augalus) jau buvo įvertinti kaip dalis Europos „Raudonosios knygos“.
