„Vilnius yra didžiausias šalies miestas, jame daugiausia gyventojų, daug pramonės įmonių, todėl natūralu, kad čia kaupiasi ir daugiausia šiukšlių“, – teigė ministras K.Trečiokas.
Tam, kad sostinėje iškylančias šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo problemas būtų galima spręsti sklandžiau, Aplinkos ministerijos bei Vilniaus savivaldybės atstovai sutarė glaudžiau bendradarbiauti. Ministro nuomone, nemažai problemų sostinėje kildavo dėl paprasčiausio institucijų nesusikalbėjimo.
„Susitikime sutarėme, kad Vilniaus regioninio atliekų tvarkymo centro atstovams reikėtų kiek keisti savo požiūrį. Praeityje kartais atrodydavo, kad laikomasi tokios nuostatos: yra įstaiga, yra jos vadovas, jie sau ir tvarkosi. Bet priimant atsakingus sprendimus, ypač susijusius su finansavimu, svarbu išgirsti daugiau nuomonių“, – teigė aplinkos ministras.
Pasak jo, ministerijos specialistai pažadėjo savivaldybės atstovams padėti ir pakonsultuoti juos iškylant įvairiems klausimams atliekų tvarkymo srityje. „Pasakėme, kad mes liksime reiklūs, tačiau noriai bendradarbiausime ir padėsime kuo galėdami. Savivaldybės atstovams jau suteikėme informaciją, kurie ministerijos specialistai kurių sričių klausimais gali suteikti išsamiausią informaciją“, – kalbėjo K.Trečiokas.
Tiek sostinės, tiek Vilniaus regiono atliekos šalinamos Kazokiškių sąvartyne. Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais duomenimis, jame per metus galima šalinti iki 339 tūkstančių tonų atliekų. Sąvartyne veikia vienas mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginys, kuriame per metus gali būti išrūšiuojama apie 4 tūkstančiai tonų atliekų. Kai sostinėje pradės veikti mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginys, į jį bus galima nukreipti didžiąją dalį susidarančių atliekų: įrenginio pajėgumai sieks apie 250 tūkstančių tonų per metus.
Tokios atliekos kaip seni baldai, buitinė technika, langų rėmai, seni dviračiai sostinėje, kaip ir kitose šalies vietovėse, turi būti vežamos ne į sąvartynus ar kraunamos prie konteinerių, bet gabenamos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Vilniuje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės veikia Pramonės, V.Graičiūno, Liepkalnio gatvėse, Pilaitės prospekte.
Praėjusiųjų metų duomenimis, Vilniuje viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos buvo teikiamos 94 procentams sostinės gyventojų. Pernai mieste buvo surinkta beveik 370 tūkstančių tonų komunalinių atliekų. Iš šio kiekio šiek tiek didesnę dalį – 52 procentus komunalinių atliekų – pavyko perdirbti ar kitaip pakartotinai panaudoti. Tuo metu likę 42 procentai komunalinių atliekų buvo pašalinti sąvartyne.
2014 m. Vilniuje buvo skaičiuojama 1041 antrinių žaliavų konteinerių aikštelė. Vidutiniškai viena aikštelė teko 519 miesto gyventojų. Skaičiuojama, kad iš viso sostinėje trūksta dar 260 tokių aikštelių. Beveik tiek pat aikštelių trūksta ir Kaune (250 vnt.). Geriausia situacija šiuo atžvilgiu iš didžiųjų miestų yra Klaipėdoje: čia antrinėms žaliavoms rūšiuoti skirtų konteinerių aikštelių jau nebetrūksta.
