Vilniaus miesto agentūros, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai bei aplinkos viceministras Algirdas Genevičius domėjosi, kaip rangovams sekasi tvarkyti statybos atliekas. Aplinkos viceministras pastebėjo, kad mažesniuose statybų objektuose laikytis tvarkos rūšiuoti ir atskirai laikyti atliekas sekasi sunkiau nei didesnėse statybvietėse.
„Vieni galbūt taip elgiasi iš nežinojimo, kiti – norėdami žūtbūt sutaupyti kuo daugiau objekto statybai skirtų lėšų. Jiems tiesiog nerūpi, kaip reikės teisingai išrūšiuoti ir laikyti atliekas. Su užsakovu tiesiog sukertama rankomis, kad darbai bus padaryti už konkrečią sumą, o apie atliekas tarsi pamirštama“, – teigė A.Genevičius.
Visgi aplinkos viceministras nemano, kad atliekų nerūšiuojantys statybininkai taip elgiasi piktybiškai.
„Statybų projektuose lėšos privalo būti skiriamos ir atliekoms tvarkyti – nemanau, kad yra to nesuprantančių. Kitą savaitę kartu su specialistais vėl rengsime reidą, šįsyk – po mažesnius statybų objektus. Atsispausdinsime pranešimus apie tai, kaip turi būti teisingai rūšiuojamos ir laikomos statybinės atliekos, ir dalinsime juos objektuose. Manau, kad netvarkančiųjų dalį sumažinsime, reikia tiesiog nepamiršti šios situacijos ir nuolat stebėti, nepaleisti iš rankų“, – teigė A.Genevičius.
Reidų metu ketinama išgirsti ir statybininkų nuomonę: kas jiems stengiantis rūšiuoti atliekas kelia daugiausia iššūkių, kokios informacijos nepakanka apie atliekų rūšiavimą.
Aplinkosaugininkai primena, kad statybvietėse turi būti išrūšiuojamos ir atskirai laikomos komunalinės, inertinės (betonas, plytos, keramika), tinkamos perdirbti ir kitaip pakartotinai panaudoti, pavojingos ir netinkamos perdirbti atliekos.
Tinkamiausias būdas sutvarkyti minėtas atliekas – jas mesti į atskirus konteinerius ir perduoti tvarkančioms įmonėms. Be to, primenama, kad pavojingos statybinės atliekos statybų teritorijoje gali būti laikomos ne ilgiau kaip pusmetį. Taip pat jos privalo būti pašalintos užbaigus statybos darbus. Laikyti pavojingas atliekas, tokias kaip įvairūs dažai, dervos, tirpikliai, degios, toksiškos ir sprogstamosios medžiagos, statybvietėje leidžiama tik užtikrinus, kad jos nekels pavojaus nei gamtai, nei žmogaus sveikatai.
Fiziniai asmenys nedidelius statybinių atliekų kiekius gali išvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, kurių bent po keletą yra kiekviename Lietuvos regione.
Aplinkosaugos specialistai primena, kad nesilaikantiems teisės aktų reikalavimų rūšiuoti bei atskirai laikyti statybines atliekas gresia ir finansinės baudos. Priklausomai nuo sukauptų ir netinkamai tvarkomų atliekų rūšies ir kiekio bei padarytos žalos aplinkai, baudos už tai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
