Paukščiai šiurpina neringiškius
Vėluojančiu konkursu dabar bene labiausiai piktinasi Kuršių nerijos gyventojai. Juodkrantės pašonėje klega viena gausiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje juodųjų kormoranų kolonija – užpernai čia buvo priskaičiuota apie 5400 šių vandens paukščių, teršiančių mišką, aršiai konkuruojančių su vietiniais žvejais dėl laimikio. Pernai draustinio teritorijoje kormoranų šiek tiek sumažėjo, nes buvo išžudyta apie 1000 porų.
Kormoranų populiacijos mažinimo rezultatais bene labiausiai džiaugiasi Kuršių marių žvejai. Apskaičiuota, kad Juodkrantės sengirės medžiuose lizdus susisukę ėdrūs paukščiai kasmet suryja apie 500 tonų žuvų, daugiausia mailiaus. Pavienių kormoranų lizdų jau aptikta ir kitose Kuršių nerijos vietovėse – baiminamasi, kad šių paukščių populiacija pasklis, užvaldys naujus brandžių miškų masyvus.
Neringos meras Darius Jasaitis sunerimęs ne juokais: „Konkursas dėl kormoranų mažinimo jau vyksta, procedūros truks maždaug 20 dienų. Tačiau gamta jau atbudo, ornitologai Juodkrantėjs miškuose pastebėjo perinčių kormoranų. Kai prasidės kova, paukščiukai jau bus išsiritę iš kiaušinių. Tada nebus jokios prasmės šaldyti dėčių, baidyti kormoranų nuo lizdų – reikės juos šaudyti. Toks būdas yra humaniškesnis, nei kankinti išsiritusius jauniklius – leisti jiems numirti iš bado.“
Kormoranus gerai pažįstanti Kuršių nerijos nacionalinio parko biologė Jūratė Zarankaitė nupiešė apokaliptinį vaizdą: „Aukštuose medžiuose įsikūrusius kormoranus spalvotais balionėliais ir petardų šūviais baidysime nuo lizdų, kuriuose cypsės jau išsiritę, maisto laukiantys jaunikliai. Nesulaukę maitintojų jie mėgins ropštis iš lizdų – miško paklotę nuguls tūkstančiai pūvančių gaišenų.“
Planas – sunaikinti pusę populiacijos
Toks vaizdas yra visiškai realus žinant, jog viename lizde išsirita mažiausiai keturi kormoranų jaunikliai. Jau dabar nesunku viską suskaičiuoti – vos tik populiacijos naikintojai kibs į darbą, Juodkrantės miške po pušimis atsidurs apie 10 tūkstančių iš lizdų iškritusių negyvų paukščiukų. Konkursą laimėjusi įmonė dar turės juos visus suregistruoti, pašalinti naujai sukrautus kormoranų lizdus.
Juodkrantėje nuo kormoranų kolonijos vasarą sklinda kokti smarvė. Neringiškiai baiminasi, kad pūvantys paukščiai pablogins kurorto ekologinę situaciją – gyvenvietėje sklis blogi kvapai, poilsiautojai neįžengs į sengirę – unikalų Lietuvos gamtos paminklą, kurį per pastaruosius dešimtmečius niekaip nesutramdomi kormoranai jau smarkiai nusiaubė ir toliau naikina.
Pagal Aplinkos ministerijos numatytą strategiją visoje Lietuvoje numatoma išžudyti daugiau kaip pusę čia perinčių kormoranų – Juodkrantėje bus palikta ne daugiau kaip 2300, Rusnėje – 200–300, Drūkšių ir Lūksto kolonijose apie 100 porų. Viešųjų pirkimų konkursą dėl šių paukščių naikinimo laimėjusi įmonė bus įpareigota suskaičiuoti visas gaišenas, nurodyti jas savo ataskaitose.
N.Zarankaitė mano, kad dėl ankstyvo pavasario bus sudėtinga, o gal net ir neįmanoma įgyvendinti aplinkosaugos programose numatytų kormoranų populiacijos reguliavimo užduočių: „Konkursas vėluoja, daugiametė mūsų patirtis rodo, kad šiemet vargu ar spėsime atlikti viską, kas numatyta.“
Sparnuočiams – viltis išsigelbėti
Gyvosios gamtos apsaugos įstatymai skelbia, jog kormoranų negalima baidyti, šaudyti ar kaip nors kitaip naikinti, kai oro temperatūra pasiekia devynis laipsnius šilumos – tada jaunikliai jau būna išsiritę iš kiaušinių. Tačiau paukščių gyvenimo ciklai nėra vienodi: vieni dar tik peri, o kiti, žiūrėk, jau džiaugiasi nauja vada. Petardomis baidant perinčius sparnuočius būtų pažeidžiamos kitų kormoranų, kurie jau sulaukė palikuonių, teisės į ramų gyvenimą Juodkrantės sengirėje.
Konkurso dėl kormoranų populiacijos reguliavimo nugalėtojai turėtų paaiškėti gegužės 9-ąją. Ar reikia klausti, kas nutiktų, jeigu orai Lietuvoje tuo metu atšiltų iki 10–15 laipsnių? Tuomet jau niekas negalėtų kėsintis į kormoranų ir jų išperėtų jauniklių gyvybę, drumsti jų ramybę. Pažeidę nustatytą tvarką paukščių naikintojai patys nukentėtų – sulauktų griežtų administracinių nuobaudų už gyvosios gamtos naikinimą.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas neatmetė tikimybės, kad skelbiant konkurso rezultatus orai gali atšilti iki tokios temperatūros, kad nebus jokios prasmės skelbti karą kormoranams: „Kartais gamta pakoreguoja planus. Tada viešųjų pirkimų konkursą galbūt tektų stabdyti arba atšaukti – mes nesiūlome baidyti šių paukščių, jų šaudyti, žudyti jau išsiritusių kormoranų jauniklių“.
Kas kaltas dėl tokios situacijos – Lietuvą užklupęs ankstyvas pavasaris, o gal buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, vadovavęs Aplinkos apsaugos rėmimo fondo (APRF) komisijai, kurios pareiga – iš anksto numatyti ir laiku paskirstyti lėšas svarbioms aplinkosaugos programoms? Pernai kovai su kormoranais skirtos valstybės lėšos neįstrigo, todėl konkurso nugalėtojams nereikėjo naikinti gyvybės. Jie tik baidė paukščius nuo lizdų – kiaušiniams atšalus, jaunikliai neišsirisdavo.
Neringos meras kormoranų nebijo
Ramų gyvenimą Kuršių nerijos kormoranams užtikrino APRF komisijos vadovo pareigas iš V.Mazuronio perėmęs naujasis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Ministerijos užkulisiuose sklando kalbos, kad jį galėjo paveikti kai kurių autoritetingų aplinkosaugininkų patarimai nešvaistyti valstybės lėšų bergždžiai kovai su kormoranais – kad ir ką barytum, šie paukščiai mikliai prisitaiko prie bet kokių permainų ir gyvena toliau.
Ar žino paukščiams karą skelbiantis D.Jasaitis, kad Juodkrantės sengirėje petardų šūvių pabaidyti sparnuočiai ieško perimviečių kitur? Niekas kormoranams neuždraus atplasnoti ir krauti lizdus miškuose prie Nidos, kur reziduoja kurorto meras. Ką po tokio akibrokšto D.Jasaitis pasakys savo rinkėjams? O gal vertėtų labiau pasikliauti visagale gamta, kuri viską sureguliuoja savaime, be žmogaus pagalbos? Kuršių marių žvejai jau šiek tiek atlyžo, mažiau purkštauja, kad kormoranai viską sušlamščia – pasirodo, žuvų ištekliai dramatiškai nesumažėjo.
Aplinkosaugininkai tvirtina jau išbandę visokiausių kovos su itin gajais ir gudriais kormoranais būdų. Apnuodytu maistu šių gudruolių nesuviliosi – jie stveria tik gyvą žuvį. Pakelti nuo lizdų išvemia maistą ir vėl graibsto laimikį Kuršių mariose – dvigubas nuostolis žvejams. Bandyta kopti į medžius ir vogti kormoranų kiaušinius, bet neatradę jų savo lizduose paukščiai spėdavo padėti kitų ir išperėti naujų vadų.
Juodkrantės miške kormoranai draugiškai sugyvena su kitais paukščiais – tuose pačiuose medžiuose klega pilkieji garniai, burkuoja laukiniai balandžiai uldukai. Be atodairos naikinant vieną sparnuočių populiaciją, nukenčia kitos retųjų paukščių rūšys, kurias reikia saugoti kaip savo akį. Ministrui K.Trečiokui tikriausiai pranešta ir apie tai.
Rusijos kariškiai jau nuleido rankas
„Ten, kur kormoranai lizdus krauna ant žemės, viskas kur kas paprasčiau: kiaušinius nesunku pasiekti ir patepti aliejumi – tada embrionai apmiršta, o apgauti paukščiai toliau peri lizdavietės tikėdamiesi prieauglio. Bet mūsų kormoranai kitokie – jie prie vandens telkinių įsitaiso aukštų medžių viršūnėse, tik alpinistai gali užkopti iki jų lizdų“, – kitų šalių kovos su kormoranais patirtį prisimena V.Graičiūnas.
Kormoranai naikina ne tik Juodkrantės sengirę – jų yra ir rusiškojoje Kuršių nerijos dalyje. Tenykščių gyventojų prašymu į kovą su šiais sparnuočiais buvo įkinkyta net karinė aviacija – virš medžių viršūnių pakibę sraigtasparniai, savo mentėmis plakdami orą sukeldavo tokius vėjo gūsius, kad visi kormoranų lizdai su kiaušiniais ir jaunikliais lėkdavo žemyn.
Tačiau net ir po tokių Rusijos karo aviacijos išpuolių Kuršių nerijus miškus pamėgę kormoranai greitai atsigaudavo – susirasdavo naujų perimviečių, klegėdavo ir daugindavosi dar intensyviau.
Lietuvoje tokie kormoranų populiacijos reguliavimo metodai smerkiami – jeigu mūsų kariškiai, pasitelkę savo techniką pradėtų reguliuotų gyvąją gamtą, sulauktume itin griežtų Europos Sąjungos sankcijų.
