Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė Ramunė Šličienė pasakojo, kad liko nepanaudotos apie 700 kompostinių. „Šios kompostinės liko neišdalintos Palangos savivaldybėje, todėl šiemet jas išdalinsime kitoms savivaldybėms, pareiškusioms norą gauti daugiau žaliosioms atliekoms skirtų dėžių“, – teigė R. Šličienė.
Kompostinių anksčiau negavę Klaipėdos regiono gyventojai kviečiami dėl jų atsiėmimo registruotis paskambinus į KRATC nemokama telefono linija (8 800 13344) arba atvykus į didžiųjų atliekų aikšteles. Konteineriai bus nemokamai skiriami nuosavuose namuose arba soduose gyvenantiems žmonėms, kurie nėra skolingi už atliekų tvarkymą.
R.Šličienė pasakojo, kad anksčiau kompostines išsidalijusios savivaldybės jomis liko itin patenkintos. Ypač teigiamai šią naujovę įvertino Klaipėdos rajono, taip pat Šilutės, Kretingos savivaldybių gyventojai.
„Žmonės kompostavimo konteineriais naudojasi aktyviai, ypač gyvenantys kaimiškosiose vietovėse. Kai kurie netgi prašo skirti po antrą kompostavimo konteinerį arba pastebi, kad jie galėtų būti didesni. Todėl ateityje galvojame pirkti 900 litrų talpos kompostavimo konteinerius. Įsigyti 2012-aisiais buvo 600 litrų talpos. Poreikis šiems konteineriams savivaldybėse ir toliau išlieka. Galime sakyti, kad ši naujovė tikrai pasiteisino“, – teigė KRATC atstovė R.Šličienė.
Prasidėjęs pavasaris gyventojus skatina jau dabar pagalvoti apie tai, kaip jie ketina tvarkyti žaliąsias atliekas. Skaičiuojama, kad sodo ar virtuvės žaliosios atliekos sudaro maždaug pusę komunalinių atliekų.
Bioskaidžių atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Juose šio tipo atliekos susimaišo su kitomis atliekomis, keliauja į sąvartynus ir ten pūva skleisdamos aplinkai kenksmingas medžiagas. Tačiau žaliąsias atliekas galima tinkamai kompostuoti net ir namų sąlygomis, tam naudojant nemokamai dalinamas kompostavimo dėžes, ir taip savo reikmėms pasigaminti kokybiško komposto.
Į kompostavimo dėžes galima mesti lapus, žolės, daržo, smulkintos medienos atliekas, taip pat vaisių ir daržovių likučius, kavos ir arbatos tirščius. Kompostą svarbu nuolat gerai vėdinti: tai galima padaryti jį reguliariai maišant. Maždaug per metus konteineryje atliekos virsta kompostu, kuriuo galima tręšti dirvožemį. Svarbu užtikrinti, kad į konteinerius nepatektų kompostavimui netinkamos atliekos: pavyzdžiui, mėsos, žuvies ar pieno produktų likučiai, gyvūnų fekalijos, skerdienos atliekos, virtos daržovės. Specialistai pataria į kompostavimo dėžes nemesti ir didesnių kiekių krituolių obuolių, pušų spyglių bei šakų. Nors šios atliekos priskiriamos žaliosioms, tačiau jos gali kompostą paversti pernelyg rūgščiu.
