Gamtos dovanotas gėrimas, kurį senovėje moterys gėrė norėdamos ilgiau išlikti jaunos ir gražios, o vyrai – išsaugoti vyrišką galią, mielai varvinamas iki šiol. Klevų sula tekėti pradėjo dar žemę kaustant įšalui, o beržų sultys pasirodys, kai oro temperatūra pakils iki 4–6 laipsnių šilumos.
Nors mieste, išskyrus nuosavas valdas, leisti sulą draudžiama, šįmet, kaip ir ankstesniais metais, netrūksta kauniečių, kurie šį gėrimą varvina iš Ąžuolyne, kituose parkuose ir net iš Laisvės alėjos kiemuose augančių medžių.
Kauno miesto aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, iš valstybinėje žemėje augančių medžių leisti sulą draudžiama.
„To daryti nepatarčiau ir dėl užterštumo. Urbanizuotose vietovėse medžio gėrimas gali būti ne naudingas, kaip teigia mitybos žinovai, bet žalingas“, – sakė R.Savickienė.
Sulą miškuose galima leisti iš ne vėliau, kaip po penkerių metų ruošiamų kirsti medžių, kurių skersmuo siekia daugiau kaip 20 centimetrų. Jeigu medis bus kertamas ne vėliau kaip po metų, jo kamienas gali būti plonesnis.
Arboristas Leonardas Mekionis tikino, jog jeigu kamiene išgręšite vieną ar dvi skyles, jums sulos tikrai užteks, o medis nenukentės.
„Jeigu medyje padarysite keliolika pažeidimų, jam pakenksite. Gręžti reikia negiliai – apie 3–5 centimetrus. Prisileidę sulos, nepamirškite užglaistyti skylę ir į ją įkišti kaištį“, – patarė žinovas.
Yra ir kita nuomonė: kai kurie gamtininkai siūlo palikti skylę atvirą – tuomet medis leisdamas tirštėjančią sulą pats išsivalo, ir žaizda užsitraukia.
