Kaip sako LGT direktorius Jonas Satkūnas, ypač nerimo sukėlė nauja karstinė įgriuva Vilkų miške, Panevėžio rajone. Ją aptiko medžiotojas, ieškodamas savo šunų, kurie įkrito į šią vandens sklidiną 6 m skersmens ir 5,4 m gylio duobę. Netoli jos buvo aptiktos ir kelios daug senesnės smegduobės. Tai rodo, kad tokių karstinių reiškinių čia gali būti ir daugiau. Todėl LGT specialistai dabar tikslina šio karstinio rajono ribas.
Iš naujų smegduobių paminėtina praėjusį pavasarį Pasvalio rajone, Trečionyse, prie Biržų-Raubonių kelio atsiradusi 2,7 m skersmens, apie metro gylio karstinė įgriuva. Ji tarsi pažymi šio kelio 200 m ilgio ruožą, ties kuriuo nuo 2006 m. susidaro įspūdingi karstiniai reiškiniai.
Smegduobių itin turtingas Biržų rajonas. Drąseikių apylinkėse nauja 5,3 m skersmens ir apie 3 m gylio smegduobė susidarė vietoj užregistruotų senų nedidelių įgriuvų. Pernai Kirkilų kaime karstinių įgriuvų plotas padidėjo todėl, kad čia prasmego kai kurie ežerėlių krantai.
Viena tokių įgriuvų – 12 m ilgio – susidarė Kirkilų (Ilgojo) ežero rytinio pakraščio krante.
Pasak geologų, labai atidžiai reikia stebėti Šlepščių ir Rimgailių kelią, kurio važiuojamoji dalis jau dabar pastebimai įlinkusi ties autobusų stotele tarp Šlepščių ir Ežerėlių kaimų. Tai beveik 8 m ilgio, 4 m pločio ir apie 30 cm gylio įslūga, vietoj kurios bet kada gali susiformuoti nauja karstinė įgriuva.
Smego žemė ir kitose Biržų rajono vietose. Antai Pabiržės seniūnijos Naciūnų kaimo Šaltinio gatvėje susidarė gilesnė nei metro įgriuva, o atokiau nuo šio kaimo esančiame Kaštonų gatvės vienkiemyje požeminiai dundesiai labai išgąsdino jo gyventoją, tačiau šios valdos paviršiuje karstinių reiškinių per metus nesusidarė.
Po vieną naują nedidelę karstinę įgriuvą užfiksuota Biržų, Ringailių, Juodelių, Paežerių kaimuose, dvi – Užubaliuose, šešios – Karajimiškio kaimo vakarinės dalies laukuose.