Visu pajėgumu biologinio apdorojimo įrenginiai turėtų pradėti veikti trečiąjį šių metų ketvirtį. Pasak A.Jučo, numatytas projektinis šių įrenginių pajėgumas sieks 20 tūkstančių tonų per metus.
„Tikslus regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų, kurias bus galima apdoroti šiuose įrenginiuose, kiekis paaiškės kiek vėliau, nes dar reikia įvertinti maisto atliekas, kurias taip pat galima apdoroti šiuose įrenginiuose. Mūsų regionui priklauso ir Druskininkai, Birštonas, šiuose kurortuose daug kavinių, kitų maitinimo įstaigų, taigi ir maisto likučių klausimas aktualus“, – pasakojo A.Jučas. Visgi, specialisto teigimu, būsimo biologinio apdorojimo įrenginių pajėgumų visam Alytaus regionui – tai yra, Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonų savivaldybėms – turėtų visiškai užtekti.
Pradėjus veikti biologinio apdorojimo įrenginiams, į juos keliaus biologiškai skaidžios bei maisto ir virtuvės atliekos. Jos iš mišrių komunalinių atliekų srauto bus atskirtos mechaninio rūšiavimo įrenginiuose. Taip pat į naujuosius bioapdorojimo įrenginius pateks ir tos bioskaidžios atliekos, kurias atveš kiti atliekų tvarkytojai ar juridiniai asmenys. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, biologiškai skaidžios atliekos bioapdorojimo įrenginiuose išskirs biodujas, kurios bus panaudojamos elektrai ir šilumai gaminti. „Pagaminamą elektrą bei šilumą pirmiausia naudosime savo reikmėms. Jei susidarys likutis, jį galėsime parduoti elektros tinklams“, – teigė ARATC specialistas A.Jučas.
Tokiu būdu ženkliai sumažės ir sąvartynuose šalinamų bioskaidžių atliekų kiekiai. Dabar šio tipo atliekos šalies sąvartynuose sudaro net daugiau kaip 40 procentų komunalinių atliekų kiekio. Skaičiuojama, kad kiekvienas žmogus per metus vidutiniškai „pagamina“ apie 400 kilogramų atliekų, iš kurių net pusę sudaro biologiškai skaidžios atliekos, apie 12 procentų – maisto atliekos. Todėl svarbu kuo didesnę dalį atliekų vežti ne į sąvartynus, bet tinkamai apdoroti, o išgaunamas biodujas panaudoti elektrai gaminti.
Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane numatyta, kad šalies sąvartynuose artimiausioje perspektyvoje galės būti šalinama ne daugiau kaip 35 procentai susidariusių bioskaidžių atliekų.
Biologiškai skaidžių atliekų kategorijai priklauso maisto likučiai, nupjauta žolė, nukritę lapai, medžių šakos, užterštas popierius ir kartonas, nuotekų valymo dumblas. Sąvartynuose tokio tipo atliekos ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir išskiria nuodingąsias dujas, pavyzdžiui, metaną, kurios neigiamai veikia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos.
