Gargatūnas į muziejų atkeliavo prieš kelerius metus, tačiau reikėjo nemažai laiko, kol taksidermistas Ramūnas Keraitis padarė iš jo iškamšą.
„Nors gargatūnas, kitaip nei jo tėvai tetervinas ir kurtinys, nėra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, šis eksponatas mums be galo vertingas“, – sakė muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.
Lietuvoje šio paukščio iškamšą, be šio muziejaus, galima išvysti tik Dzūkijos nacionalinio parko informaciniame centre. Šiuos abu gargatūnus prieš keletą metų Varėnos miškuose, netoli Marcinkonių vykusiose kurtinių ir tetervinų tuoktuvių vietose, užtiko garsus ornitologas Eugenijus Drobelis.
Paukščių gyvenimą jis stebi per trisdešimt metų. Kai pirmąkart Dainavos girioje jis pamatė keistus paukščius, ne iškart galėjo suprasti, kas jie tokie.
„Iš jų sklido iki tol negirdėtas garsas, nei paukščio, nei žvėries, lyg užkimusio šuns gargaliavimas“, – prisimena Marcinkonyse gyvenantis E.Drobelis.
Šiuos keistus paukščius T.Ivanauskas yra aprašęs, tačiau ilgus metus mūsų kraštuose jų niekas nebuvo nei regėjęs, nei girdėjęs. Būtent jis šiems mišrūnams ir davė gargatūno vardą.
„Jie yra gamtos išdaiga. Gerai, kad gargatūnai negali susilaukti palikuonių, antraip išsigimtų rūšis“, – aiškino ornitologas.
Muziejaus Ornitologijos skyriuje šiuo metu yra per 900 eksponatų. Didžiąją dalį jų sudaro T.Ivanausko surinkta kolekcija. Be gargatūno, ekspozicija papildyta į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktomis žvirblinės pelėdos ir lututės iškamšomis.
