Tiesa, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas Vytautas Vyzas sako, kad dauguma aikštelių jau veikia ir gali priimti atliekas iš gyventojų.
„Gyventojai į šias aikšteles gali atvežti didelių gabaritų atliekas, pavyzdžiui, senus baldus, padangas, nenaudojamą buitinę techniką, statybinį laužą. Jose priimamos ir pavojingosios atliekos: panaudota alyva, cheminių medžiagų pakuotės, liuminescencinės lempos ir panašios. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės gyventojams aktualesnės taps pavasarį, kai prasidės aplinkos tvarkymo darbai. Į šias aikšteles priimamos šakos, lapai. Šios atliekos į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles pradeda keliauti visuotinių talkų bei akcijos „Darom“ metu ir visu šiltuoju metų periodu“, – pasakojo V.Vyzas.
Keturios naujos stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelės yra įrengtos Kauno mieste. Taigi gyventojai atliekas gali vežti į Kuršių, Palemono, Vandžiogalos arba Chemijos gatvėse esančias aikšteles. Penktoji šio tipo atliekų aikštelė įrengta Jonavoje, Darbininkų gatvėje.
Viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė yra įrengta Kaune, Nemajūnų gatvėje, antroji – Kauno rajone esančioje Vandžiogalos seniūnijoje, Juozapavos kaime.
Aikštelės atliekas priima skirtingomis valandomis. Todėl pasitikrinti informaciją, kuriomis dienomis ir valandomis jose priimamos atliekos, gyventojams rekomenduojama Kauno regiono atliekų tvarkymo centro tinklalapyje.
Įrengus šias aikšteles, Kauno apskrityje gyventojams bus teikiamos kokybiškesnės ir prieinamesnės viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos. Be to, aikštelės padės įgyvendinti vieną esminių atliekų tvarkymo 2014–2020 m. laikotarpiu tikslų – ženkliai sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.
Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelės gyventojams išsprendžia galvosūkį, kaip tinkamai atsikratyti, pavyzdžiui, senais buitiniais prietaisais. Prie komunalinių atliekų konteinerių jų palikti negalima: visų pirma, šie konteineriai skirti ne tokioms atliekoms kaupti. Be to, vežėjo patiriamos išlaidos, atsirandančios išvežant seną šaldytuvą ar televizorių, paskirstomos visiems gyventojams. Todėl už tai, kad vienas daugiabučio gyventojas ne vietoje išmetė atitarnavusį baldą ar buitinę techniką, iš esmės sumoka visi jo kaimynai.
Kartais žmonės bando gudrauti ir slapčia stambiagabarites atliekas tempti į miškus, pievas ar pakeles. Laimei, dauguma atliekų tvarkymo specialistų pastebi, kad, augant visuomenės sąmoningumui, tokių atvejų Lietuvoje kasmet mažėja.
Tuo metu bioskaidžios atliekos, patekusios į sąvartynus, ne tik didina juose atliekų tūrį, bet ir išskiria dujas. Todėl jas reikia gabenti į specializuotas aikšteles, kur tinkamai laikomos atliekos ilgainiui virsta kompostu.
