Pamatę, kas iš Palangos paplūdimių liko praūžus uraganui, vakar žmonės siūlėsi į talką kurortą tvarkantiems komunalininkams. Jų laukia nelengva užduotis – nusiaubtus pliažus per keturis mėnesius paruošti vasaros sezonui.
„Tokių plačių paplūdimių, kaip anksčiau, šią vasarą tikrai nebeturėsime. Pavasarį net ir atslūgus jūrai jie bus perpus siauresni“, – atsiduso bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.
Paplūdimius apžiūrėjusi savivaldybės ekologė Reda Kairienė įsitikino, kad pakilusi jūra kopas nuplovė kone visame Palangai priklausiančiame daugiau nei 20 kilometrų paplūdimių ruože.
Labiausiai kopos nukentėjo į šiaurę nuo Birutės kalno. Čia jūra lyg nupjovė iki 10–15 metrų pločio kopų dalį palikdama maždaug 4 metrų aukščio smėlio skardžius.
Šioje vietoje smėlyje dar išsilaikė statūs mediniai smaigai, kurie prilaikė pernykščius žabtvorių pynimus kopų papėdėse.
Dabar tarp tų smaigų eilės ir nupjautų kopų galima pravažiuoti sunkiasvore mašina.
Paplūdimiai ir kopagūbris stipriai nukentėjo į pietus nuo Ošupio upelio. Ties Mančiške stati 2,5–3 metrų aukščio kopagūbrių siena tęsiasi apie 2 kilometrus.
Pagal pernai vasarą kopų papėdėje buvusių pliažo kavinių pamatus galima spręsti, kad visame šitame ruože kopagūbris gilyn į krantą atsitraukęs per 5 metrus.
Sulaužyti takai ir laiptai
Uraganas „Feliksas“ suniokojo ir kopų infrastruktūrą. Visiškai sugadinta apie 700 kvadratinių metrų medinių takų.
Smėliu užpustyta ir apardyta 18 nusileidimo laiptų nuo kopų į paplūdimį.
Bangų sulaužytų takų ir laiptų liekanos atsidūrė už 5 kilometrų ir buvo suneštos į Ošupio upelį.
Per dvejus metus kurorto komunalininkų ant kopų išpintos apie 6 kilometrų ilgio žabtvorės virto po visą paplūdimio ruožą išmėtyta šakų krūva.
„Per dvejus metus žabtvorėms buvo panaudota beveik 100 tūkst. litų, o iš jų nebeliko nė ženklo“, – patirtą žalą vertino kopas apžiūrėjęs komunalininkų vadovas K.Skierus.
Atsilaikė apsaugoti pliažai
Gamtos stichijai labiausiai pasipriešino centriniai kurorto paplūdimiai, kurie prieš pustrečių metų buvo papildyti iš jūros dugno atvežtu ir krante purškiamu smėliu.
Bangos nepalietė kopagūbrio iki Birutės kalno, kur 2012 metais buvo piltas smėlis. Tačiau šiauriau, kur papildomo smėlio nekliuvo, prie kopų priartėjusi jūra jas nupjovė lyg peiliu.
„Tuomet buvo daug besipiktinančių – esą milijonai litų metami į jūrą, nes po smarkesnės audros smėlis bus nuplautas.
Dabar visiems skeptikams tapo aišku, kad, nors ir brangus, paplūdimių papildymas yra pats tinkamiausias būdas juos išsaugoti“, – kalbėjo kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.
Meras tikisi, kad didžiausio šalies kurorto – Palangos paplūdimių apsaugai lėšų bus skirta ir iš naujo ES struktūrinių fondų finansavimo etapo.
To bus prašoma ir ketvirtadienį į Palangą uragano nuniokotų krantų apžiūrėti atvyksiančio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko.
Aplinkos ministerija Europos Sąjungos fondams yra pateikusi paraišką finansuoti Baltijos krantų apsaugą 2014–2020 metais, tačiau įvykdžius visas būtinas procedūras smėlio į Palangos paplūdimius galėtų būti atvežta ne anksčiau kaip 2016 metais.
Daugiau nei pusę paros krantus daužiusios aukštos uragano sukeltos bangos į jūrą nusinešė šimtus tūkstančių kubinių metrų smėlio.
Pasiglemžė gelbėjimo stotį
Savaitgalį siautęs uraganas daug žalos pridarė ir Klaipėdos pajūriui. Nuostoliai dar skaičiuojami, bet jie gali siekti ir daugiau kaip 80 tūkst. eurų.
Vakar pajūrį apžiūrėjo Klaipėdos savivaldybės ir paplūdimiais besirūpinančios bendrovės vadovai.
Bene daugiausia eibių audra prikrėtė Smiltynėje – čia paplauta centrinė gelbėjimo stotis, nuniokotos jos prieigos, geriamojo vandens fontanėliai, dušinės, apgraužtos kopos.
„Smarkiai nukentėjo visas Klaipėdai priklausantis aštuonių kilometrų ilgio pajūris, nėra nė vieno stichijos nepaliesto metro. Bangos pasiglemžė 1–1,5 metro pločio kopų per visą pajūrio ilgį.
Nuniokota paplūdimių infrastruktūra, aplaužyti ar visiškai nuplauti mediniai laiptai, kai kur išjudinti net trinkelių takai, asfalto danga, net vamzdynai, sugadintos žabtvorės“, – nuostolius vardijo bendrovės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.
Didžiulių nuostolių patyrė ir lauko kavines pajūryje pastatę verslininkai. Iš septynių kavinių trys visiškai sugriautos, o kitos smarkiai aplaužytos.
„Pajūryje pilna nuolaužų, lentgalių, šiukšlių. Dabar pirmiausia reikia galvoti apie valymo ir atstatymo darbus, o ne apmokėjimą, nes jei iškart nepulsime tvarkyti, viską užneš smėlis, o tuomet pavasarį turėsime daug daugiau problemų“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jis žadėjo iškart kreiptis į Lietuvos policijos mokyklą, kariuomenės pajėgas, studentus, moksleivius, savanorius, kad žmonės kuo greičiau išeitų valyti paplūdimių.
„Turėtų būti vienijamos ne tik savivaldybės ir paplūdimius bei kopas prižiūrinčių bendrovių, bet ir prekybininkų pastangos“, – teigė V.Grubliauskas.
Kol kas jis negalėjo įvardinti, kiek kainuos paplūdimių sutvarkymo darbai, tačiau mano, kad jie gali siekti ir daugiau kaip 80 tūkst. eurų. Tam bus skirta pinigų iš savivaldybės direktoriaus rezervo fondo, tačiau turėtų prisidėti ir Aplinkos ministerija.
„Pinigus suskaičiuosime, o darbų reikia imtis nedelsiant. Pirmiausia reikia sutvarkyti avarinį taką, vedantį prie jūros ties šiauriniu molu, – jis smarkiai sugadintas ir dabar užtvertas, o jei atsitiktų kokia nelaimė, prie jūros negalėtų privažiuoti sunkioji technika“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Palangoje iki šiol prisimenamas „Anatolijus“
* Bene labiausiai Palangos paplūdimiai nukentėjo per uraganą „Anatolijus“, kuris siautė 1999 metų gruodį.
* Iki 6 metrų pakilusios bangos nuo Nemirsetos iki Šventosios nuplovė nuo 6 iki 12 metrų pločio kopų, o jų skardžiai siekė 6 metrų aukštį. Vietomis į paplūdimį įgriuvo priekopės miško dalis su visais medžiais.
* Tuomet per uraganą jūra išnešė apie pusę milijono kubinių metrų smėlio.
* Ties jūros tiltu bangos kopas nugraužė net iki 15–18 metrų. Paplovus smėlį po taku tilto link, įgriuvo tilto prieigos. Pirmosios atraminių polių eilės laikomą tilto kraštą nuo paplautos kopos skyrė apie 15 metrų praraja.
* Buvo nutrauktas nuo kranto nutiestas tilto apšvietimo elektros kabelis. Per tilto viršų ritęsi bangų volai iš apačios išmušė daugiau nei šimtą vinimis prikaltų lentų. Vietomis daugiatonė vandens masė apie 8 centimetrų storio lentas perlaužė kaip pagaliukus.
* Uragano metu į tiltą rėžėsi ir jį stipriai apgadino gedimą patyręs ir nevaldomas tapęs norvegų laivas „Seines“.
Smėlį paplūdimiuose pylė keturis kartus
* Pirmą kartą į Palangos paplūdimius smėlis iš karjerų sunkvežimiais buvo vežamas 2006 metais. Tą kartą 700 metrų ruože tarp S.Dariaus ir S.Girėno g. ir jūros tilto buvo išpilta apie 90 tūkst. kubinių metrų smėlio.
* Vėliau Palangos paplūdimiai buvo pildomi atvežtiniu smėliu iš jūros dugno.
* 2008 metais paplūdimio ruože nuo Birutės kalno iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės buvo išpilta 111 tūkst. kubinių metrų (nuotr.).
* 2011 metais apie 150 tūkst. kubinių metrų smėlio buvo papildyta paplūdimio dalis nuo S.Dariaus ir S.Girėno gatvės iki jūros tilto.
* 2012 metais apie 290 tūkst. kubinių metrų išpilta nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio.
* Iš viso Palangos paplūdimiai buvo papildyti apie 0,6 mln. kubinių metrų smėlio.
